Kauno valdžios žemės sklypo machinacijos įžiebė ilgalaikius teisminius mūšius
Šių metų kovo mėnesį Kauno apygardos teismas, kurį sudarė teisėjų kolegija – Edvardas Paliokas, Tomas Romeika ir Jurgita Sujetienė, paskelbė nutartį, įsigaliojusią iškart po jos priėmimo.
Teismas nusprendė nepakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 metų lapkričio 20 dienos sprendimo. Taip pat nutarta iš apeliantės – Kauno miesto savivaldybės administracijos – priteisti ieškovui A. D. 774,40 eurų, skirtų apmokėti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteista atsakovei UAB „Deimantų alėja“ 1 452 eurai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui. Ta pačia Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota atlyginti ir pil. I. M. 1 331 euro bylinėjimosi išlaidas.
Ir tai – tik dalis nuostolių, patirtų iš miesto savivaldybės biudžeto, kurį pildo dirbantys ir mokesčius mokantys gyventojai. Juk mokesčių mokėtojai finansuoja valstybės tarnautojų atlyginimus, kurie, kaip paaiškėja, „kartais klysta“, o tos klaidos kainuoja nemažai.
Vienam pardavė, kitam atidavė
Šios istorijos epicentre – 600 kvadratinių metrų žemės sklypas Kauno mieste. Tiksli jo vieta, savininko ir kitų dalyvių asmenys teismo nutartyse nėra atskleidžiami. Todėl ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ negali jų įvardinti. Tačiau šios istorijos esmė yra pakankamai aiški.
Minėtas žemės sklypas buvo parduotas piliečiui A. D. (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1994 metų gegužės 25 dieną tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos pirmtakės – Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos).
2013 metais tas pats sklypas buvo perduotas kitam asmeniui, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Ir niekam neužkliuvo faktas, kad ta žemė (teismo dokumentuose vadinama ginčo teritorija) jau turėjo savininką. Sklypo savininkas teigė, kad patvirtinus šį faktą, „turi būti pripažinta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo šios ginčo teritorijos dalies pažymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, to paties teritorijos planavimo dokumento pagrindu ir toje pačioje įbrėžto projektinio sklypo Nr. 5 vietoje, kurioje jau buvo suformuotas sklypas Nr. 20, formuoti naują sklypą Nr. 204, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir priimti sprendimą patvirtinti matavimų metu parengtą planą.“
Analogiškai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neturėjo „pagrindo ginčo teritorijoje suformuoti naują sklypą Nr. 204 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į jį atkūrimo, grąžinant sklypą Nr. 204 natūra“.
Teisėtai ar neteisėtai, tačiau (panašiai kaip „šiais garsios šeimos valdymo laikais, kai atgautą NT perka viena savininkė, iš jos – mero sūnus ar marti“), net ir šis nedidelis miesto žemės lopinėlis (600 kv. m) „keliavo iš rankų į rankas“. Vis dėlto, teismas nepatvirtino „taisyklės“, kad trečiasis NT įgijėjas automatiškai tampa teisėtu savininku.
Teismas konstatavo…
…kad „teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos negali remtis aplinkybe, jog sklypo Nr. 20 buvimo faktas nebuvo žinomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sklypo Nr. 20 dokumentai yra saugomi Nacionalinės žemės tarnybos archyve.“
Piliečiui tapus teisėtu žemės sklypo savininku, įsigijus jį pagal teisiškai įregistruotą 1994 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, miesto savivaldybės administracija, kaip anuometinės valdybos darbų tęsėja, privalėjo žinoti, kuris sklypas yra valstybės (savivaldybės), o kuris – privatus. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas „nebuvo nustatyto reikalavimo suformuotą ir teisiškai įregistruotą žemės sklypą (jo ribas) pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“. Ir nors savo nupirktoje žemėje žmogus ilgą laiką nieko nedarė (kol jo sūnus nesugalvojo čia statyti gyvenamąjį namą), vis tiek savivaldybė neturėjo teisės „dubliuoti“ sklypo nuosavybės.
Todėl, kaip buvo pasakyta teisme, „Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytas ginčo sklypas Nr. 204 buvo perleistas atsakovei UAB „Deimantų alėja“, o vėliau – atsakovams I. M. ir G. M., panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės.“
UAB „Deimantų alėja“, kaip nurodoma rekvizitai.vz.lt, specializuojasi nekilnojamojo turto srityje. Ši įmonė, veikianti beveik 18 metų, yra registruota Prienų rajone, Kalvių kaime. Joje dirba 2 žmonės, o 2023 metais patyrė 3 466 eurų gryno nuostolio.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieškovui įgijus ginčo žemę ir jam tapus teisėtu savininku, žemė jokiems kitiems asmenims ir jokia kita tvarka negalėjo būti suteikiama, o vėlesnis tos pačios žemės suteikimas administraciniu (-iais) aktu (-ais) yra neteisėtas. Teismo išvada – „pirmasis teises į ginčo žemę įgijo ieškovas ir jis yra teisėtas ginčo žemės savininkas.“ Ir šios aplinkybės, kaip pažymėjo teismas, nė vienas atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo.
Kauno savivaldybė nepratusi „atgailauti“
„Vieningas Kaunas“ į Kauno miesto savivaldybės politinę areną įžengė 2011 metais, o įsitvirtino po to, kai kauniečiai pirmą kartą tiesioginiuose merų rinkimuose 2015 metais išrinko verslininką, „Vičiūnų grupės“ bendrasavininką Visvaldą Matijošaitį. Jo požiūrį, kad savivalda – ne politika, o ūkis, miestas netruko pajusti. Nuo to laiko mieste (ir savivaldoje) įvyko daug ryškių ir sveikintinų pokyčių. Tačiau buvo ir tokių, apie kuriuos savivaldybės vadovai linkę nutylėti. Tad kuo baigsis išskirtinė Matijošaičių šeimos meilė nekilnojamajam turtui, netrukus pamatysime. Tačiau iš to atkaklumo, su kokiu Kauno miesto savivaldybė gina „kiekvieną žemės lopinėlį“ net ir nuo teisėto jo savininko, belieka tik stebėtis.
Apsimetusi, kad „niekas nesuklydo“, tą patį „pyrago“ gabalą vienam pardavusi, o paskui atėmusi ir perdavusi (per NŽT) kitam, savivaldybė mėgino atkreipti teismo dėmesį į faktą, jog ieškovas praleido įstatymu įtvirtintą „1 mėnesio terminą ieškiniui dėl ginčijamų 2012 m., 2013 m. priimtų administracinių aktų ir / ar jų dalių panaikinimo“.
Tačiau žemės pirkėjas (teisėtas savininkas) savo prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl administracinių aktų paduoti grindė išskirtine susiklosčiusia situacija – kad buvo paneigta jo teisė į nuosavybę. Teismas prašymą patenkino.
„Iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad sklypą Nr. 20 įgijo notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri buvo įregistruota registre. Ieškovas nebuvo įtrauktas į V. P. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir / ar apie ją informuotas, šios procedūros rezultatai paviešinti viešame registre 2013 m. balandžio 30 d. Ieškovas apie tai, kad nuosavybės V. P. atkurtos į žemės sklypą Nr. 204, kuris visu savo plotu dengia ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 20, sužinojo po to, kai NŽT surašė ieškovo matininkų parengtos sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Jame buvo nurodyta, jog sklypas Nr. 20 yra suformuotas ant kito sklypo Nr. 204, bei kai NŽT 2022 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą“, – teigiama šių metų kovą priimtoje Kauno apygardos teismo nutartyje.
Istorija dar nebaigta
Įdomu, ką toliau darys Kauno miesto savivaldybė, nenorinti prisiimti jokios atsakomybės dėl šios istorijos, juolab pripažinti, kad suklydo ir bent pabandyti klaidas ištaisyti. Priešingai, savivaldybė bandė įtikinti teismą, kad jos administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymas (…) „Dėl 645 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ nei ieškovui, nei kitiems proceso dalyviams nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jo naikinti“.
Taip gali atrodyti savivaldybei, disponuojančiai vadinamaisiais viešaisiais finansais ir galinčiai mokesčių mokėtojų lėšas savo nuožiūra naudoti bylinėjimuisi, priteistoms išlaidoms (jei nepavyksta jų nuneigti, pasisamdžius pačius brangiausius advokatus) bei savos administracijos darbuotojų, rengiančių ieškinius ar atsakymus bei kitus dokumentus teismui, sugaištam darbo laikui apmokėti.
Tiesa, Apygardos teismas pabrėžė, kad „šioje byloje nėra sprendžiama dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos ar kitų atsakovų atsakomybės. Žalos (kompensacijos) atlyginimo klausimas bus nagrinėjamas administracinėje byloje, kuri yra iškelta Regionų apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjų I. M. ir G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras ir A. D., dėl turtinės, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo (administracinė byla Nr. eI2-374-423/2025, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).“
