Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga kviečia paminėti iškilaus patrioto Aleksandro Mantauto, kuriam šiemet sukanka 130 metų, gimimo metines. Minėjimas vyks kovo 21 d. 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune.
Šis renginys – puiki proga ne tik pabūti bendraminčių būryje, bet ir susipažinti su Lietuvos šaulių patriarcho provaikaičiu Stasiu Pūtviu, pasiklausyti įkvepiančių patriotinių dainų ir išgirsti daugiau apie A. Mantauto gyvenimą bei jo nuopelnus Lietuvai. Istorikė dr. Laima Bucevičiūtė detaliai papasakos apie A. Mantauto gyvenimo kelią ir jo darbus, skirtus Lietuvos gerovei.
Aleksandras Mantautas (iki 1939 m. – Marcinkevičius) buvo svarbi figūra Lietuvos valstybės gyvenime, aktyvus visuomenės narys ir Lietuvos šaulių sąjungos veikėjas, kuris daug prisidėjo prie tautinio atgimimo, lietuvybės puoselėjimo ir Lietuvos stiprinimo. Jis gimė Trakų apskrityje 1895 m. kovo 19 d. Būdamas jaunas, jis organizavo moksleivių draugijas, jaunųjų rašytojų būrelius ir blaivybės kuopeles.
Pirmajame pasauliniame kare, kaip ir daugelis to meto lietuvių, A. Marcinkevičius buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę ir kovojo Kaukazo fronte. Po bolševikų perversmo 1917 m. Rusijoje, jis aktyviai įsitraukė į lietuvių karių ir tremtinių veiklą. A. Marcinkevičius užėmė vicepirmininko pareigas Kaukazo lietuvių taryboje, vadovavo Kaukazo armijos lietuvių karių vykdomajam komitetui, pirmininkavo Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos Tifliso skyriui ir dalyvavo kitų draugijų veikloje. Turėdamas gerą regiono pažinimą, jis pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos konsulate, atstovaujančiame Kaukazo respublikoms – Sakartvelui, Armėnijai ir Azerbaidžanui.
1920 m. rugsėjį A. Marcinkevičius grįžo į Lietuvą ir trumpą laiką dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Vėliau, Vlado Pūtvio-Pūtvinskio kvietimu, jis pradėjo dirbti Lietuvos šaulių sąjungoje, kur ėjo įvairias atsakingas pareigas iki pat sąjungos sukarinimo 1936 m. A. Marcinkevičius buvo vienas artimiausių ir patikimiausių V. Putvinskio pagalbininkų, bendradarbių ir mokinių. Jo ryšys su Šaulių sąjunga sustiprėjo ir per asmeninį gyvenimą, nes jis vedė V. Putvinskio dukrą Sofiją.
A. Marcinkevičius aktyviai dalyvavo 1923 m. Klaipėdos operacijoje, būdamas ryšininku tarp Kauno ir Klaipėdos vadų. Jis dalyvavo užimant Bajorus, Kretingalę ir Klaipėdos priemiestį, taip pat organizavo Šaulių sąjungos skyrius Klaipėdos krašte. Vėliau, jau gyvendamas išeivijoje, jis parašė atsiminimus apie šią operaciją. A. Marcinkevičiui buvo suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. Jis taip pat dalyvavo Vilniui vaduoti ir Savanorių kūrėjų sąjungose, korporacijoje Neo-Lithuania, buvo vienas iš bendrovės „Darbas“ steigėjų ir įvairių ekonominių organizacijų narys.
A. Mantautas skyrė daug dėmesio rašymui ir leidybai. Jis bendradarbiavo su „Lietuvos Žiniomis“, „Kariu“, „Žemdirbių balsu“, „Trimitą“, kurį trumpai redagavo, redagavo kitus Šaulių sąjungos leidinius ir buvo parengęs V. Putvinskio raštų tomą, kurio išleisti nepavyko dėl sovietų okupacijos. 1939 m. Aleksandras Marcinkevičius pasikeitė pavardę į Aleksandras Mantautas. Prieš pat okupaciją jis sunkiai sirgo ir gyveno nepritekliuje, bet gavo valstybinę pensiją, kurią jam paskyrė žymūs Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai.
1944 m. A. Mantautas su šeima pasitraukė į Vakarus, o vėliau – į JAV. Ten jis įsitraukė į išeivijos veiklą, atkūrė Šaulių sąjungą tremtyje, įamžino V. Putvinskio atminimą, rėmė lietuviškos spaudos leidybą ir aktyviai dalyvavo BALF‘e, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir skautų organizacijose. Aleksandras Mantautas mirė 1986 m. kovo 26 d. Putname, Konektikuto valstijoje, JAV.
Renginys nemokamas, kviečiame visus dalyvauti.
