Nepasitikėjimas medikų kompetencija ekstremaliose situacijose kelia nerimą. Naujausi tyrimai rodo, kad didelė dalis gyventojų abejoja, ar sveikatos priežiūros specialistai yra tinkamai pasirengę veikti krizinėmis aplinkybėmis. Kauno medikų bendruomenė pripažįsta, kad praktinių įgūdžių trūkumas yra opi problema, o iniciatyvos, skirtos darbuotojų parengimui karo ar kitų ekstremalių situacijų sąlygomis, yra būtinos.
„Spinter“ apklausa, atlikta šių metų sausį Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu, atskleidė, kad tik maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų visiškai pasitiki gydytojų gebėjimais suteikti pagalbą ekstremalių įvykių metu. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad ne visi medikai yra pakankamai kompetentingi efektyviai veikti tokiose situacijose.
Panašūs rezultatai gauti ir pernai balandį, kai pati asociacija apklausė 1683 gydytojus, slaugytojus, medicinos studentus ir paramedikus. Net 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų prisipažino, jog jaučiasi visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo atveju.
„Karas vyksta visai šalia mūsų jau trečius metus, o mūsų duomenys rodo, kad medikai vis dar jaučiasi nepasiruošę padėti“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė, kalbėdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose surengtame pristatyme.
Asociacijos nariai, medicinos studentai ir rezidentai, gydymo įstaigos vestibiulyje demonstravo, kaip taisyklingai naudoti turniketą kraujavimui stabdyti. A. Panavienė pabrėžė, kad nors asociacija pastaraisiais metais aktyviai kelia medikų pasirengimo ekstremalioms situacijoms klausimą ir teikia teorinę medžiagą, praktinių mokymų vis dar trūksta.
„Iniciatyvų ir mokymų tikrai trūksta, jų tiesiog nėra pakankamai. Iš esmės, pasirengimo trūksta visuose lygiuose“, – pabrėžė asociacijos prezidentė. Pasak jos, nors teisėkūros iniciatyvų yra, praktinio išaiškinimo, kaip medikai turėtų elgtis ekstremaliomis sąlygomis, labai trūksta.
„Trūksta ir asmeninio pasirengimo, įgūdžių, kadangi yra specifinių įgūdžių, kurių neįgyjame nei medicinos studijų, nei rezidentūros metu. Baigus studijas, kyla klausimas, kur tuos įgūdžius turėtume įgyti? Tas nepasirengimas yra sisteminis dalykas“, – aiškino A. Panavienė.
Pirma kurso medicinos studentė Gabija Batavičiūtė teigė, kad studentai yra ruošiami reaguoti į ekstremalias situacijas, tačiau baziniai įgūdžiai „didelėje masėje žinių, kurią reikia išmokti medicinos studijose, kartais pasimiršta“.
„Būtų gerai, kad tie skubiosios pagalbos baziniai įgūdžiai būtų gal labiau privalomi, dažniau suteikiami ir studijose labiau akcentuojami“, – sakė studentė. Ji pridūrė, kad reagavimas į ūmias situacijas dažniausiai praktikuojamas skubiosios pagalbos srityje, o kitose tam dėmesio skiriama mažiau.
Kauno klinikų slaugytoja Jolanta Litvinienė mano, kad medikai pasiruošę reaguoti į didesnes avarijas, tačiau įvykus masinei nelaimei, pasimestų, nes „nė vienas to nematęs“. Ji pažymėjo, kad Kauno klinikose vyksta pratybos, bet ne visi medikai jose dalyvauja.
„Pratybos vyksta tuose padaliniuose, kurie priimtų nelaimės pacientus. Visa įstaiga galbūt ir nejaučia, kad yra daug daroma, bet visi matėme iš žiniasklaidos, kiek vyksta pratybų, ir su kariškiais vyksta pratybos. Tų žingsnių yra, bet jie tikrai dar neleidžia jaustis saugiai“, – sakė slaugytoja.
Ji taip pat teigė, kad jaučia nepakankamą valstybės indėlį ir pabrėžė kiekvieno darbuotojo ir piliečio asmeninę atsakomybę ruošiantis, kaip padėti ekstremalioje situacijoje.
„Įgūdžių prisiminimas turėtų pasiekti kiekvieną mediką, sveikatos priežiūros specialistą ir bet kurį gyventoją šiaip, nes gali būti namuose, kai kažkas atsitiks, ką darysi, ar mokėsi vaistinėle naudotis?“ – klausė J. Litvinienė.
„Tai turėtų būti mūsų kvalifikacijos ir kiekvieno asmeninės atsakomybės dalis, kad man svarbu, kiek aš žinau. Ne kad kažkas ateis ir išmokys, pats turiu irgi domėtis ir ieškoti“, – pridūrė gydytoja.
Siekdama gerinti darbuotojų pasirengimą, Jaunųjų gydytojų asociacija gegužės pradžioje Birštone rengia mokamą forumą, skirtą gydytojams, rezidentams, slaugytojams ir medicinos studentams. Ten bus kalbama aktualiomis temomis ir skatinama ruoštis, mažiau bijoti, kartotis ir būti pasiruošus lemiamai dienai.
