Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, kartu su kolegomis iš įvairių šalių, pristatė penkerių metų trukmės tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia alkoholio kontrolės politikos poveikį visuomenei. Tyrimas apėmė Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Lenkiją.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2008–2009 m. ir 2017–2018 m. įgyvendintos priemonės, skirtos mažinti alkoholio vartojimą, davė teigiamų rezultatų. Pastebėtas alkoholio suvartojimo sumažėjimas vienam gyventojui, sumažėjo hospitalizacijų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, bei pailgėjo gyventojų gyvenimo trukmė.
Profesorius Mindaugas Štelemėkas, vienas iš projekto vadovų iš LSMU, teigė, kad alkoholio kainos didinimas yra efektyviausia priemonė, turinti didžiausią teigiamą poveikį sveikatai ir mažinanti sveikatos nelygybę. Gerėjant sveikatos rodikliams, tuo pačiu metu stebėtas alkoholio akcizo pajamų augimas valstybės biudžete, kas yra naudinga valstybei.
Mokslininkų grupė iš Kanados, Lietuvos ir kitų Europos šalių nustatė, kad didžiausią poveikį turėjo 2008 ir 2017 m. padidintas alkoholio akcizas, nuo 2018 m. – padidintas amžius, nuo kurio galima įsigyti alkoholį, taip pat prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas ir alkoholio reklamos draudimas.
Visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, padidinus akcizą ir sumažinus alkoholio įperkamumą, per metus alkoholio suvartojimas sumažėjo vidutiniškai beveik litru vienam gyventojui.
2017 m. Lietuvoje padidinus akcizą alui (112 proc.), vynui (111 proc.), tarpiniams produktams (93 proc.) ir stipriesiems gėrimams (23 proc.), per metus buvo išvengta daugiau nei 1400 mirčių.
Pavyzdžiui, alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas sekmadieniais, nors ir sulaukė kritikos, parodė, kad uždraudus prekybą alkoholiu po pietų, sumažėjo vyrų mirtingumas nuo traumų sekmadieniais ir nuo kraujotakos sutrikimų pirmadieniais.
Mokslininkai teigia, kad alkoholio vartojimo mažinimo priemonės teigiamai paveikė ir jaunimą. Išanalizavus ESPAD duomenis, nustatyta, kad nuo 2018 m. įsigaliojęs alkoholio reklamos draudimas padėjo Lietuvai tapti viena iš ES šalių, kurioje paauglių girtumo dažnis yra mažesnis nei vidutinis.
Profesorius Jürgen Rehm iš Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (CAMH) pabrėžė, kad paveikti jaunimą yra labai svarbu, o Lietuvos pavyzdys rodo, kad visapusiškas alkoholio reklamos draudimas, ypač socialiniuose tinkluose, yra sėkmingas būdas nutraukti besiformuojantį naujos kartos girtavimą.
Projektas „Alkoholio kontrolės politikos poveikio įvertinimas sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse“ yra finansuojamas JAV Nacionalinių sveikatos institutų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto. Projektas apjungė Baltijos šalių, Lenkijos ir Kanados mokslininkus, bendradarbiaujančius su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuru.
Projekto metu buvo analizuojamas alkoholio vartojimo mažinimo priemonių poveikis Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Politikos intervencijų palyginimas su laikotarpiais, kai kaimyninėse šalyse nebuvo įgyvendintų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, tyrėjams leido kontroliuoti bendras sveikatos rodiklių tendencijas ir užtikrinti priežastinį įgyvendintų priemonių poveikį.
