2026 m. balandžio 22 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė siūlo atnaujinamu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu nereguliuoti vyro ir moters santykių tvirtumo, teigdamos, kad tai nepriimtina žmogaus teisių ir asmens privataus gyvenimo apsaugos požiūriu. Jų pasiūlymu, moteris galėtų gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą ir be nevaisingumo diagnozės, tik tokiu atveju procedūrą turėtų apmokėti savo asmeninėmis lėšomis.
„Teisė į reprodukcinę autonomiją ir teisė kurti šeimą yra pamatinės žmogaus teisės. Vadinasi, teisę į pagalbinį apvaisinimą turi ir vienišos moterys net be nevaisingumo diagnozės ir nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Todėl siūlome išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą – ypač vienišoms moterims. Taip pat medikai neturėtų vertinti poros sugyvenimo trukmės ir aiškintis jų tikslų kurti šeiminius santykius, nes nėra objektyvaus ir etiško būdo tai padaryti, o gydytojų darbas niekaip nesusijęs su žmonių asmeninio gyvenimo patikra“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Teigiama, kad reikalavimas rinkti detalią informaciją apie poros asmeninį gyvenimą gali prieštarauti duomenų apsaugos nuostatoms.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos paruošto naujo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatą, santuokos nesudariusiems moteriai ir vyrui pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų atliekama tik tuo atveju, jeigu jiedu bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
Liberalų parlamentarės taip pat siūlo, kad pagalbinį apvaisinimą atliktų ne gydytojų konsiliumas, kaip numatyta projekte, o vienas pats pacientę gydantis gydytojas.
V. Čmilytė-Nielsen yra aktyvi gerinant pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą. Pernai pavasarį, Konstituciniam Teismui išaiškinus, ji parengė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisą, kuria panaikinama diskriminacinė nuostata, ribojanti moterų galimybę pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu pagal jų šeiminę padėtį. Seimas po pateikimo šiai pataisai pritarė.
