Savivaldybių vietinės reikšmės kelių tinklas sulauks precedento neturinčio finansavimo. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su komanda susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu Audriumi Klišoniu ir kitais miestų vadovais, aptarti svarbius kelių infrastruktūros klausimus. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas rajoninių kelių perdavimui savivaldybėms nuo kitų metų. Šis žingsnis suteiks savivaldybėms daugiau laisvės planuojant kelių priežiūros darbus ir efektyviau investuojant į infrastruktūrą.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis, skirta savivaldybėms vietinės reikšmės keliams, per dvejus metus padidės 10 procentų – nuo 33 iki 43 procentų. Ministras E. Sabutis patikino LSA atstovus, kad jau šiais metais savivaldybės sulauks rekordinio finansavimo – daugiau nei 206,5 mln. eurų. Anot ministro, šis rekordinis finansavimas leis savivaldybėms pradėti ilgai atidėtus darbus, o bendruomenės sulauks ne tik kelių remonto, bet ir autobusų stotelių ar pėsčiųjų perėjų įrengimo. Savivaldybėms perėmus valstybės valdomą infrastruktūrą, gyventojams nebereikės laukti darbų kelerius metus.
Palyginti su 2024 m., finansavimas vietinės reikšmės kelių tinklui auga daugiau nei 27 mln. eurų. LSA prezidentas A. Klišonis džiaugiasi istoriniu sprendimu skirti rekordinę KPPP lėšų dalį savivaldybėms. Šie finansai bus panaudoti tiek įprastam remontui, tiek svarbiausiems susisiekimo infrastruktūros projektams regionuose, o tai leis atliepti daugiau gyventojų lūkesčių. Šiais metais spartės ir žvyrkelių asfaltavimas, kuriam planuojama skirti 20 mln. eurų, kelis kartus daugiau nei pernai. A. Klišonis teigia, kad investicijos į žvyrkelius atgaivins regionus, nors ir nepavyks išasfaltuoti dešimčių kilometrų vienoje gyvenvietėje, tačiau geriau keli kilometrai šiemet, nei laukti didesnių lėšų ateityje.
Susitikime taip pat aptartas Kelių fondo įkūrimo klausimas bei Europos Sąjungos investicijų panaudojimo galimybės savivaldybėse. Iš viso 2025 m. Lietuvos keliams valstybės biudžete numatyta 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programa sudaro 583,4 mln. eurų, Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui – 59,1 mln. eurų, o ES finansinė parama – dar 161,2 mln. eurų.
