Lietuva užima garbingą antrąją vietą tarp 56 pasaulio šalių pagal 2024–2025 m. Pasaulinį verslumo ir plėtros indeksą (GEM). Šis pasiekimas atskleistas naujausiuose Pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo duomenyse, paskelbtuose antradienį.
Šiame indekse pirmąją vietą užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o trečiąją vietą pasidalijo Taivanas ir Saudo Arabija. Lietuva per metus pakilo dviem pozicijomis, nes praėjusiais metais užėmė ketvirtąją vietą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad JAE yra palankiausia vieta pradėti verslą 2024 m., atsižvelgiant į verslui palaikančią aplinką. Taip pat pažymima, kad kitos Persijos įlankos šalys pasiekė aukštus įvertinimus. Lietuva išsiskiria kaip geriausiai vertinama Europos ekonomika, o verslininkams, ieškantiems prieinamų variantų, rekomenduojama atkreipti dėmesį į Indiją ir Indoneziją.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad ši pozicija yra ne tik įrodymas, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos verslui, bet ir svarbus signalas tarptautiniams investuotojams, patvirtinantis Lietuvos rinkos atvirumą, modernumą ir pasirengimą augti.
Ministras L. Savickas išreiškė įsitikinimą, kad toliau gerinant sąlygas verslui ir mažinant biurokratinę naštą, Lietuva gali pakilti į pirmąją reitingo vietą.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. visos 13 Lietuvos verslumo sistemos sąlygų buvo įvertintos kaip pakankamos arba geresnės. Tai rodo pažangą, palyginti su ankstesniais metais, kai verslumo ugdymas mokykloje buvo įvertintas žemiau pakankamo lygio. Šiais metais šis rodiklis pasiekė 5,6 balo, viršydamas pakankamumo ribą.
Lietuva užėmė antrąją vietą pagal tris sistemos sąlygas: dvi švietimo sąlygas ir įėjimo į rinką paprastumą. Taip pat šalis užėmė trečiąją vietą pagal tris sąlygas: Vyriausybės verslumo programas, prieigą prie verslo finansavimo ir mokslinių tyrimų bei plėtros rezultatų perdavimą.
Nepaisant aukštų įvertinimų, ekspertai pastebi, kad Lietuvoje vis dar yra iššūkių, susijusių su moterų galimybėmis naudotis verslo ištekliais. Nors šis rodiklis pagerėjo, jam vis dar reikia tobulėti. Tuo pat metu ekspertai teigiamai įvertino naujų verslų dėmesį socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui.
Tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių Lietuvos gyventojų teigia, jog jų namų ūkio pajamos sumažėjo 2024 m. Tuo pat metu verslumo ketinimai smarkiai išaugo – vienas iš penkių suaugusiųjų planuoja pradėti naują verslą per artimiausius trejus metus.
Be to, Lietuvoje verslumo suvokimas yra aukštas – dauguma suaugusiųjų pažįsta neseniai verslą pradėjusius žmones ir tiki, kad turi pakankamai įgūdžių bei patirties, kad galėtų pradėti savo verslą.
2024 m. verslą pradėjo beveik vienas iš aštuonių lietuvių, o tai reikšmingai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į didelį verslumo aktyvumo svyravimą.
Daugiau nei trečdalis naujų verslininkų planuoja aktyviau naudoti skaitmenines technologijas, o panaši dalis jau turi klientų užsienyje.
Lūkesčiai dėl darbo vietų kūrimo yra dideli – daugelis naujų verslininkų tikisi įdarbinti bent kelis žmones per artimiausius penkerius metus. Be to, daugeliui verslininkų socialinis ar aplinkosauginis poveikis yra svarbesnis už pelną ar augimą.
Pasaulio verslumo stebėseną Lietuvoje koordinuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Moody‘s“ Lietuva.
