Registrų centras atliko tyrimą, kuris atskleidė, kurie Lietuvos miestai per pastarąjį ketvirtį amžiaus sparčiausiai augo pagal gyventojų skaičių. Pirmadienį paskelbti duomenys rodo, kad Vilnius, Šiauliai ir Kaunas išsiskyrė kaip lyderiai pagal gyventojų prieaugį.
Lyginant 2000 m. sausio 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius padidėjo beveik 190 tūkst., Šiauliuose – 15,3 tūkst., o Kaune – 14,8 tūkst. Be šių didmiesčių, sparčiai augo ir Klaipėda, kur gyventojų skaičius išaugo 11,9 tūkst., bei Palanga, kur gyvenamąją vietą deklaravo 6,1 tūkst. daugiau žmonių.
Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis atkreipė dėmesį į tendenciją, kad sparčiai auga ne tik didmiesčiai, bet ir gyvenvietės, esančios šalia jų. „Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone esančiuose Dercekliuose 2000-ųjų pradžioje buvo deklaruota vos kiek daugiau nei 60 gyventojų, o šiuo metu jų skaičius viršija 4 tūkstančius. Taip pat verta paminėti Vilniaus rajone esančią Riešę, kur gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai ir siekia 4,5 tūkstančio“, – teigė jis.
Tarp sparčiai augančių gyvenviečių taip pat galima paminėti Gargždų miestą, kuriame užfiksuota 3,5 tūkst. daugiau gyventojų, Kauno rajone esančią Giraitę su papildomais 3,4 tūkst. gyventojų bei Klaipėdos rajone esančius Trušelius, kur 2000-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą buvo deklaravę apie 70 asmenų, o šiuo metu jų skaičius siekia beveik 3,4 tūkstančio.
Miestelių kategorijoje per pastaruosius 25 metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose – nuo 160 gyventojų 2000-ųjų pradžioje iki 2,5 tūkst. gyventojų šių metų pradžioje. Registrų centro teigimu, šis pokytis gali būti susijęs su teritorijos administracinių vienetų perskirstymu, nes šalia esantis Jašiūnų kaimas tuo pačiu laikotarpiu neteko 1,6 tūkst. gyventojų.
Viensėdžių kategorijoje išsiskiria Vilniaus rajone esantis Klevinės viensėdis, kur šio tūkstantmečio pradžioje buvo deklaruota dešimt gyventojų, o šiuo metu jų skaičius perkopė tūkstantį.
Vis dėlto, ne visos Lietuvos gyvenvietės patyrė gyventojų skaičiaus augimą. Panevėžys, Alytus, Biržai, Rokiškis, Visaginas ir Telšiai per pastaruosius 25 metus neteko atitinkamai 14,9 tūkst., 5 tūkst., 2,3 tūkst., 2,1 tūkst., 1,9 tūkst. ir 1,8 tūkst. gyventojų.
Registrų centro teigimu, mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti susijęs tiek su teritorijos administracinių vienetų pokyčiais, tiek su migracija ar natūralia gyventojų kaita. Daugiausiai gyventojų per 25 metus neteko Jašiūnų kaimas Šalčininkų rajone (1,6 tūkst. mažiau), Šalčininkų kaimas (beveik 700 mažiau) ir Ignalinos rajone esantis Didžiasalio kaimas (500 mažiau).
Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius mažėjo Baisogaloje (425 gyventojai), Merkinėje (425), Krekenavoje (370), Pilviškiuose (370) ir Žemaičių Naumiestyje (350).
Šiuo metu Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., o viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.
Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės yra Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
