## „Litgrid“ vadovas: Rusijos energetinis spaudimas paskatino Lietuvos technologinį šuolį – interviu
Šeštadienį Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį – atsijungė nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir sinchronizavosi su kontinentinės Europos tinklais. „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis interviu Eltai pabrėžė, kad tai ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai itin svarbus įvykis. Pasak jo, Rusijos sprendimas nutraukti naftos ir dujų tiekimą Lietuvai paradoksaliai paspartino šalies technologinį progresą ir palengvino atsiskyrimą nuo Maskvos energetinės priklausomybės.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į dažnai pamirštamą dalyką: Rusija iš tiesų įstūmė mus į technologinės pažangos kelią, iš kurio Lietuva, kaip valstybė, gaus didžiulės naudos“, – teigė R. Masiulis.
Jo teigimu, ypač didelę ekonominę naudą Lietuvai atneš sparčiai didėjanti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba. Elektros energijos perteklių, susidariusį dėl šios gamybos, Lietuva jau artimiausioje ateityje galės eksportuoti į kitas šalis.
„Jei Rusija būtų elgusis ramiai, draugiškai ir tiekus mums savo resursus už sąžiningą kainą, abejoju, ar būtume taip aktyviai siekę sinchronizacijos“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas, pabrėždamas, kad Maskvos veiksmai paspartino šį procesą.
Iki šiol Baltijos šalys veikė posovietinėje IPS/UPS sistemoje kartu su Rusija ir Baltarusija. Šioje sistemoje elektros dažnis buvo centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Po atsijungimo nuo BRELL žiedo, šalys pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona per „LitPol Link“ jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos įvyko vasario 9 d., sekmadienį.
Interviu metu R. Masiulis taip pat aptarė regiono energetinį saugumą sinchronizacijos metu ir po jos, šio proceso įtaką elektros kainoms Lietuvoje ir Rusijoje, būsimą Lietuvos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektą, sparčiai augančią žaliosios energijos gamybą ir planus dėl su Rusija ir Baltarusija nutrauktų elektros linijų.
**Daugiau šia tema:**
* Trys dienos iki istorinio įvykio.
*Kiek šis atsijungimas yra simbolinis žingsnis ir politinė deklaracija, o kiek – realus Baltijos šalių techninis apsisaugojimas nuo grėsmių?*
R. Masiulis teigė: „Lyginant su nafta ar dujomis, grėsmių iš Rusijos elektros sektoriuje buvo mažiau, nes sistemos buvo susijusios. Tai reiškė, kad norėdama pakenkti mums, Rusija pakenktų ir sau. Tačiau mes nebūtume apsaugoti, jei kažkas sugestų Rusijos sistemoje. Atsisiejimas techniškai suteikia mums daugiau saugumo.“
Jis pridūrė, kad tai yra svarbus žingsnis, atskiriantis Lietuvą nuo nepatikimo kaimyno. Tai techninis ir politinis sprendimas, o simboliškai – paskutinis žingsnis, nutraukiantis visus energetinius ryšius su Rusija.
*Ar atsijungimas turės įtakos Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemoms ir kainoms?*
R. Masiulio nuomone, atsijungimas neturėtų turėti didelės įtakos nei Rusijai, nei Kaliningradui. Jie yra pasiruošę ir ne kartą atliko izoliuoto darbo bandymus. Kaliningradas turi daug elektros gamybos įrenginių, todėl didelės įtakos nebus.
*Energetikos ministras ir premjeras teigia, kad sinchronizacijai techniškai pasiruošta, net ir sabotažo atveju elektros tiekimas bus užtikrintas. Kokius scenarijus numatė „Litgrid“ ir kokių žingsnių ėmėsi?*
Pasak R. Masiulio, rizikos yra tos pačios, kaip ir bet kurią kitą dieną. Sinchronizacija savaime rizikos nesukelia. Svarbiausia užtikrinti techninį susijungimą. „Tai apima įprastą pasiruošimą: laidų, linijų priežiūrą, įrangos veikimą, rezervų turėjimą. Dujininkai turi užtikrinti dujų sistemos veikimą, terminalo funkcionavimą, o elektros gamintojai, tokie kaip „Ignitis“, – elektrinių patikimumą“, – aiškino jis.
R. Masiulis pabrėžė, kad sistema prižiūrima kiekvieną dieną, o sinchronizacija yra atsakingas momentas, todėl dedamas didesnis „buferis“ – įjungiami papildomi elektros įrenginiai ir perkamas didesnis rezervas. Pasiruošimas yra nuolatinis procesas.
Energetikai visame pasaulyje kiekvieną dieną vertina galimas grėsmes. Sinchronizacija yra trikdis, kurį reikia praeiti. Sistema nuolat ruošiasi, o šiuo atveju žengiamas papildomas žingsnis saugumo prasme.
*Ar bendraujate su saugumo tarnybomis ir ar gavote kokių nors indikacijų apie galimus fizinius veiksmus, susijusius su energetikos infrastruktūra? Ar pastebima neįprasta veikla iš Rusijos pusės?*
„Gauname tiek informacijos, kiek mums priklauso. Kol kas tokių rizikų nematome. Dėl detalesnių dalykų reikėtų klausti specialiųjų tarnybų“, – atsakė R. Masiulis. Jis pridūrė, kad į apsaugą jau investuota daug ir bus investuojama dar daugiau. Ekstra žingsniai padaryti sinchronizacijos savaitgaliui, o saugumas itin rimtai vertinamas jau dvi savaites.
*Ar yra paskaičiuotos sumos, investuotos į tinklų, infrastruktūros ir kibernetinės sistemos apsaugą?*
R. Masiulis teigė, kad konkrečių skaičių nėra, tačiau dabartinė investicijų programa siekia apie 140 mln. eurų, kuriuos planuojama investuoti iki 2028 metų. Tai bendra tinklų vystymo programa, apimanti ir apsaugą.
*Daug kalbama apie fizinę energetinės infrastruktūros objektų apsaugą, bet kaip yra su kibernetine apsauga?*
„Dėl kibernetinės apsaugos padaryta labai daug. Patiriame nuolatines kibernetines atakas, kaip ir visos įmonės. Tai nematoma pusė. Klausimas tik, kokio stiprumo tos atakos. Esame turėję ir labai stiprių atakų, bet įranga yra pakankamai gera. Tikrai turime vieną geriausių pasaulyje įrangą. Ji tobulėja po kiekvienos atakos, todėl turime ištreniruotą sistemą ir žmones“, – aiškino R. Masiulis.
Jis pridūrė, kad po vienos didelės DDoS atakos, praėjus mėnesiui, buvo kita, dar didesnė, tačiau antrąją ataką pavyko suvaldyti lengviau. Tai rodo, kaip sistemos mokosi. Nuo to laiko buvo stiprių atakų, bet be jokių pasekmių. Žmonės yra parengti, turėję intensyvius mokymus su amerikiečiais.
*Ar buvo įrodyta, kad šios atakos buvo iš Rusijos pusės?*
R. Masiulis atsakė, kad atakos buvo iš Rusijos ir Kinijos, tačiau neprisimena tiksliai, kuri ataka iš kur.
*Pastaruoju metu daug incidentų jūroje, kabelių nutraukimų. Kaip galime mažinti priklausomybę nuo jūrinių elektros kabelių?*
„Reikia vystyti vietinę gamybą, ką ir darome. Mūsų atsinaujinančių išteklių programa yra labai didelė. Planuojame, kad 2030 m. turėsime virš 13 GW instaliuotų atsinaujinančių išteklių pajėgumų, o mūsų momentinis maksimalus poreikis yra 2,3 GW. Kuo daugiau galių pastatai krante, tuo mažiau priklausai nuo jūros“, – teigė R. Masiulis.
*Ar galima į diskusiją įtraukti naujos kartos branduolinę energetiką, pavyzdžiui, mažus branduolinius reaktorius?*
R. Masiulio nuomone, tai gali būti svarstytinas variantas, tačiau pirmiausia reikia įsitikinti, kad tos technologijos egzistuoja. Jų kol kas nėra. Artimiausiu metu reikia vystyti atsinaujinančią energetiką ir baterijas. Baterijos būtų tobulas sprendimas sukaupti perteklių ir jį naudoti, kai nėra saulės ar vėjo. Verslas labai susidomėjęs baterijų statyba, o valstybė numato suteikti paramą. Šie metai bus baterijų lūžio metai.
*Kiek baterijų pastatyta ir kiek planuojama statyti?*
Šiuo metu Lietuvoje jau pastatyta 200 MW baterijų, tai didžiausias baterijų parkas Europoje. Pateikti prašymai viršija gigavatą. Visos sekančios baterijos yra talpesnės už prieš tai buvusias. Dabartinės baterijos yra 200 MW ir 200 MWh talpos, o statomos baterijos bus dvigubai talpesnės. Ateityje technologijos leis statyti dar talpesnes baterijas. Jei pastatysime baterijas, turėsime naują Kruonį.
R. Masiulis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai įstūmė Lietuvą į technologinį progresą. Nutraukus naftos ir dujų tiekimą, Lietuva turėjo ieškoti išeičių. Įstojus į ES, reikėjo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nebuvo kito pasirinkimo, tik maksimaliai vystyti atsinaujinančius išteklius. Vystant AEI, atsiveria baterijos ir Kruonis įgauna kitą vertę. Lietuva ateityje eksportuos elektrą ir iš elektros pagamintus produktus ir uždirbs.
Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Rusija norėjo blogo, o gavosi į gerą.
*Ar prisijungimas prie Europos kontinentinės zonos nereiškia, kad tapsime pažeidžiamesni sabotažo aktams?*
R. Masiulio teigimu, ne. Pagal ES reikalavimus kiekvienos šalies sistema turi būti savipakankama ir stabili. Įvykus incidentui kitur, Lietuva bus stabilesnė ir galės gauti daugiau pagalbos iš Europos. Kai susijungia daug sistemų, bendra sistema yra stabilesnė. Jei Lietuvoje įvyktų blackout’as, lenkai galėtų atgaivinti sistemą.
*Kas bus su elektros linijomis, jungiančiomis Lietuvą su Rusija ir Baltarusija?*
Linijos bus atjungtos ir išmontuotos. Su rusais pasirašyti memorandumai, kaip tai bus daroma. Linijos bus nusiųstos į Ukrainą. Iš 11 linijų su Baltarusija jau išmontuota 10, liko viena. Su Rusija yra 3 linijos ir 3 liko. Iš viso likusios 4 linijos.
*Ar techniškai bus įmanoma kada nors iš Astravo AE pirkti energiją?*
Ne, nebus, nes linijos bus atjungtos ir išmontuotos. Norint pirkti elektrą iš Astravo, reikėtų statyti naujas linijas ir keitiklius, kurie kainuoja virš 100 mln. eurų. Tai kosminės investicijos. Be to, Lietuva norės savo elektrą eksportuoti. Taip pat galioja aiškus Europos reikalavimas – jokios rusiškos ar baltarusiškos elektros.
*Ar prisijungimas prie Europos sinchroninės zonos atneš naudos vartotojams ir sumažins elektros kainas?*
R. Masiulis teigė, kad tikėtina. Jei planas dėl AEI bus įvykdytas, po 2-3 metų turėtume turėti elektros perteklių, o tai reiškia kainų kritimą. Ilgalaikėje perspektyvoje viską lems AEI kaina. Jei jų bus daugiau, kaina bus mažesnė. Dabar jau laikas galvoti apie elektrai imlios pramonės investicijas Lietuvoje. Geriau perteklių suvartoti Lietuvoje, o ne eksportuoti žaliavą. Reikia kviesti duomenų centrus ir kitą elektrai imlią pramonę, nes ji galės pasipelnyti, o valstybei tai fantastiška. AEI – tai Lietuvos Gavaro telkinys. Mūsų geografinė padėtis labai gera tiek saulei, tiek vėjui.
*Kaip vyksta „Harmony Link“ projektas?*
Nustatytas tikslas jungtį įrengti 2030 m. Politikai kalba, kad reikia spartinti projektą. Iš „Litgrid“ pusės gal ir galima būtų paspartinti, tačiau tai gali pabranginti projektą. Šiuo atveju daugiau atsiremiama į lenkus, kuriems projektas sudėtingesnis. Vėlavimų kol kas nenumatoma.
*Ar pasirengimas sinchronizacijai buvo pagrindinis jūsų kadencijos darbas?*
R. Masiulis atsakė, kad ne tik. Sinchronizacija turi aiškią ribą ir tai didelis pasiekimas valstybei, tačiau ją prilygintų AEI plėtrai. Lietuva labai stipriai pasistūmėjo AEI srityje ir lyderiauja tarp Baltijos šalių. Lietuva tapo patraukli vieta AEI investicijoms. Šie projektai galbūt net didesni nei sinchronizacija. Jau gyvenama mintimis, kad sinchronizacija yra praėjusi ir norima maksimaliai prijungti AEI šaltinius, rasti naujų būdų ir technologijų. Sinchronizacija yra viena iš dalių. Taip pat svarbu užkardyti rusišką elektrą ir išgyventi karo dalykus. Šie trys dalykai buvo labai svarbūs.
