Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė palaikymą galimam susitarimo dėl gynybos atnaujinimui, jei tokį poreikį matytų parlamentinės partijos. Šis klausimas iškilo po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, kuriame buvo aptarti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiai, ypač susiję su nacionalinės divizijos formavimu.
Prezidento komunikacijos grupė BNS nurodė, kad jei Seime atstovaujamos partijos nuspręstų, jog susitarimą reikia patikslinti ar atnaujinti, prezidentas tokiai iniciatyvai pritartų. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kreipėsi į prezidentą, ragindami inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą.
Konservatoriai savo kreipimesi, pasirašytame laikinosios partijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, atkreipė dėmesį į VGT sprendimą per artimiausius penkerius metus ženkliai padidinti išlaidas gynybai. Prezidento komunikacijos grupė pabrėžė, kad G. Nausėdai svarbu, jog galiojančiame susitarime, kuris galioja iki 2030-ųjų pabaigos, būtų įrašytas įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės poreikius.
Sausį VGT įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP, siekiant iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją. TS-LKD teigimu, atnaujintas susitarimas yra svarbus dėl geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo pasaulyje. Partija taip pat akcentuoja poreikį aiškiai apibrėžti, kaip bus panaudotos didėjančios lėšos ir kaip bus užtikrinti papildomi finansavimo šaltiniai, siekiant užtikrinti gynybos finansavimo tvarumą ir skaidrumą.
