Lietuvoje fiksuotas rekordiškai žemas gimstamumas 2024 metais. Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė pranešė, kad natūrali Lietuvos gyventojų kaita išlieka neigiama – mirė 18,8 tūkst. daugiau žmonių nei gimė. Pasak jos, praėjusiais metais gimė vos 18,7 tūkst. kūdikių, tai yra apie 9,5 proc. (2 tūkst.) mažiau nei 2023 metais.
„Praėjusiais metais užregistruotas rekordiškai mažas gimusių kūdikių skaičius“, – teigė J. Petrauskienė, pristatydama 2024 m. pagrindinius šalies ekonominius ir socialinius rodiklius. VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, o tai yra 439 arba 1,2 proc. daugiau nei 2023 m. Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys aiškina, kad norint subalansuoti gyventojų kaitos rodiklį, esant tokiam mirtingumui, būtina gerokai didinti gimstamumą.
„Jei siektume subalansuoto natūralios gyventojų kaitos rodiklio, gimstamumą reikėtų padvigubinti“, – sakė D. Stumbrys. J. Petrauskienės teigimu, ši demografinė situacija rodo, kad, nepaisant gerų Lietuvos ekonominių rodiklių pernai, ateityje augimas gali sulėtėti.
„Negalime ignoruoti gilėjančios demografinės duobės, kuri temdo ateities ekonomines prognozes“, – pabrėžė J. Petrauskienė. VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau nei prieš metus.
Agentūros direktorė paaiškino, kad nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus augimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, įtakota karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičiaus.
2024 m. į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. daugiau piliečių nei išvyko. VDA duomenys rodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. daugiau piliečių nei išvyko, o 2023 m. šis skaičius siekė 7,3 tūkst.
2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių – 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau nei 2023 m., tačiau 23,1 tūkst. daugiau nei išvyko. Tuo tarpu iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių.
2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, o 36,6 proc. – Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos. Daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
Lyginant su 2023 m., emigravusiųjų skaičius išaugo 7 tūkst. (32,1 proc.). Lietuvos piliečiai dažniausiai išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją. Agentūros duomenimis, ankstesniais metais atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės emigracijos kryptys išlieka: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.). Taip pat išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
