Rusija pirmą kartą per daugelį metų pradės importuoti benziną jūros keliu iš Azijos, pranešė „Reuters", remdamasi keturiais pramonės šaltiniais. Sprendimas priimtas itin jautriu momentu: Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai nuo šių metų pradžios sustabdė apie 30 % šalies naftos perdirbimo pajėgumų, o degalų trūkumas iki birželio vidurio apėmė 53 Rusijos regionus.
Pasak „Reuters" šaltinių, krovinys bus pristatytas į vieną iš vakarinių Rusijos uostų iš neįvardytos Azijos šalies. Pernai, po vasaros atakų bangos, Rusijos valdžia jau svarstė galimybę pirkti benziną Kinijoje, Singapūre ir Pietų Korėjoje, tačiau tada importo neprireikė. Šiemet padėtis aštresnė: „Energy Intelligence" duomenimis, birželio pradžioje Rusijos naftos perdirbimo apimtys nukrito žemiau 4 milijonų barelių per dieną – tai mažiausias rodiklis per 21 metus.
Nuo 2026 m. sausio bepiločiai orlaiviai daugiau nei 40 kartų sėkmingai smogė naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos dronai pataikė į 24 iš 33 pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, o atakų skaičius per šiuos metus padvigubėjo. Birželio 12 d. smūgiai krito į stambų „Taneko" kompleksą Nižnekamske Tatarstane – pažeisti du pagrindiniai pirminės perdirbimo blokai ir saugyklos. Vos po keturių dienų, birželio 16-ąją, Ukrainos bepiločiai nukirto darbą Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, priklausančiai „Gazprom Neft": ji aprūpindavo iki 40 % degalų Rusijos sostinei ir stovi vos 15 km nuo Kremliaus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad smūgis buvo suduotas iš 500 km atstumo. Kartu su šiomis dviem gamyklomis gegužę visiškai ar iš dalies sustabdė veiklą dar šešios naftos perdirbimo įmonės. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, dronų smūgių poveikis slėgs Rusijos naftos perdirbimą bent iki 2026 m. vidurio.
Degalų trūkumas, prasidėjęs Kryme, kur nuo gegužės 31 d. benzinas parduodamas tik pagal kuponus, greitai plito į kitas šalies dalis. Šiuo metu 18 regionų degalinėse parduodama ne daugiau kaip 50 litrų arba vienas pilnas bakas vienam apsilankymui, o iš 11 regionų pranešama apie reikšmingą trūkumą daugelyje degalinių. Maskvoje „Lukoil" degalinės apribojo pardavimą iki 100 litrų vienam vairuotojui; „Tatneft" visoje šalyje nustatė 20 litrų benzino ir 40 litrų dyzelio limitą vienam automobiliui.
Norėdama užpildyti tiekimo spragas, Rusija sparčiai didino importą iš kaimynų: sausio–gegužės mėnesiais iš Baltarusijos importuota 270 tūkst. tonų benzino – trylika kartų daugiau nei prieš metus, o dyzelio tiekimas iš dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų išaugo tris kartus, iki 179 tūkst. tonų. Rusijos pareigūnai kreipėsi ir į Kazachstaną, tačiau, pasak „Reuters" šaltinių, nei Baltarusija, nei Kazachstanas neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų reikšmingai remti Rusijos degalų rinką.
Krizei gilėjant, Rusija ėmėsi priemonių, kurios dar labiau pablogino kuro kokybę: sieros kiekio normos padidintos 15 kartų – iki 150 mg/kg, atitinkant „Euro-3" klasę, nors kuras parduodamas kaip „Euro-5". Naftos perdirbimo gamykloms taip pat leista maišyti iki 5 % etilo alkoholio ir pridėti monometilanilino – oktano skaičių didinančio priedo, draudžiamo daugelyje pasaulio šalių dėl toksiškumo ir onkologinės rizikos ir Rusijoje nenaudoto nuo 2016 m. Be to, Rusija sustabdė benzino eksportą iki liepos 31 d. ir uždraudė reaktyvinio kuro eksportą iki lapkričio pabaigos.
