Rukloje iškilmingai atidaryta pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, įsikūrusiame Rukloje, antradienį oficialiai įsteigta pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija. Ši divizija žymi reikšmingą Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir pajėgumų stiprinimo etapą.
Ceremonijos metu aukščiausi šalies ir krašto apsaugos sistemos pareigūnai atidengė divizijos simbolį – du sukryžiuotus sidabrinius kalavijus su auksinėmis rankenomis, po kuriais pavaizduotas romėniškas skaičius „I“. Šis ženklas simbolizuoja divizijos istorinį tęstinumą ir kovinę dvasią.
Paskelbus divizijos nuostatus, vadovavimą perėmė brigados generolas Aurelijus Alasauskas, kuriam patikėta vadovauti naujai suformuotai struktūrai. Jo užduotis – užtikrinti efektyvų divizijos veikimą ir integraciją į bendrą šalies gynybos sistemą.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad atkuriama divizija žymi „milžinišką kokybinį šuolį“ Lietuvos kariuomenei ir ženkliai prisidės prie šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo. Jis teigė, kad divizijos formavimas – tai ne darbas nuo nulio, nes per pastaruosius penkerius–šešerius metus jau yra nuveikta nemažai parengiamųjų darbų.
Žurnalistams kariuomenės vadas teigė, kad šiuo metu divizijoje jau yra suformuota apie du trečdalius karių arba jų etatų. Tačiau dar reikės suformuoti visiškai naujus padalinius, tokius kaip divizijos įgalintojai ir pulkai. Taip pat bus stiprinami inžinerijos, toliašaudės artilerijos, žvalgybos, medicinos ir karo policijos pajėgumai.
Pasak generolo R. Vaikšnoro, šiuos divizijos pajėgumus planuojama išvystyti per ateinančius penkerius–šešerius metus. Kai kurie padaliniai jau yra suformuoti, tačiau dabar jie sujungiami po viena vėliava, taip atlaisvinant Sausumos pajėgų štabą, kad jis galėtų efektyviau rūpintis divizijos aprūpinimu ir pajėgumų vystymu iki 2030 metų.
Planuojama, kad visiškai suformuotoje divizijoje tarnaus apie 20 tūkst. karių. Kariuomenės vadas pažymėjo, kad pirminis divizijos pajėgumas vystomas Rukloje, tačiau žvalgomasi ir naujų teritorijų. Kariuomenė planuoja užsitikrinti reikiamas teritorijas ilgalaikėje perspektyvoje, kad nereikėtų nuolat blaškytis ir ieškoti tinkamų vietų dislokacijai.
„Šiuo metu planas yra turėti čia diviziją, tačiau kaip mums seksis paimti tam tikras teritorijas, kurios turėtų būti vystomos, bus dar proceso dalis. Gali būti į Kauną“, – pridūrė kariuomenės vadas, užsimindamas apie galimą divizijos plėtrą ir į kitus regionus.
Kaip anksčiau skelbė kariuomenė, divizija kuriama egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“, rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų ir kitų padalinių.
Diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas, užtikrinantys platų spektrą karinių operacijų vykdymą.
Generolas R. Vaikšnoras patikino, kad personalas į diviziją bus skiriamas iš profesionalių karių, šauktinių ir rezervo, užtikrinant optimalų personalo komplektavimą.
Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu, pabrėždama, kad šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra istoriškai susiklostęs nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.
Lietuva siekia visiškai išvystyti diviziją iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą šiam ambicingam projektui.
Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas prasidėjo 1777-aisiais, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą.
