Kauno musulmonų bendruomenė, nesulaukusi palankaus sprendimo Lietuvoje dėl žemės grąžinimo, planuoja kreiptis į Strasbūro teismą, siekdama apginti savo teises. Po ilgų teisinių ginčų su Lietuvos institucijomis, bendruomenė jaučiasi diskriminuojama ir tikisi teisingumo Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Kauno musulmonų religinė bendruomenė siekia atgauti 0,84 ha valstybinės žemės sklypą Totorių gatvėje 6, kuriame šiuo metu veikia Kauno mečetė. Šis sklypas bendruomenei yra ypač svarbus, nes jame stovi mečetė, o bendruomenė siekia jį įsigyti nuosavybėn. Tačiau po septynerių metų trukusių teismų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė jų skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo.
„Tikriausiai, kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą, bet peržiūrėsime, kad būtų labai aiškiai nubrėžtos mūsų teisės pažeistos. (…) Čia yra gryna diskriminacija, kito paaiškinimo nėra, tai dar kartą parodo, kad Lietuva diskriminuoja religines mažumas“, – BNS teigė Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, pabrėždama, kad jaučiasi diskriminuojama dėl savo religijos.
Ginčas dėl žemės sklypo tęsiasi jau septynerius metus. 2018 metais bendruomenė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl minėto sklypo perėmimo. Tačiau NŽT nurodė, kad gali spręsti tik dėl 0,2 ha ploto sklypo suteikimo. Toks sprendimas netenkino musulmonų, ir jie kreipėsi į teismą, siekdami atgauti visą 0,84 ha sklypą.
2022 metais Regionų apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad NŽT nepagrįstai nurodė galinti spręsti tik dėl mažesnio ploto sklypo suteikimo esamiems statiniams eksploatuoti. Teismas įpareigojo tarnybą priimti sprendimą dėl viso siekiamo sklypo. Tačiau 2023 metų lapkritį NŽT nusprendė apskritai neperduoti žemės sklypo Kauno musulmonų bendruomenei.
LVAT, nagrinėjęs šio sprendimo teisėtumą, 2024 metų sausio 22 dieną priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė bendruomenės skundą. Teisėjų kolegija argumentavo, kad aptariamam sklypui yra pradėtos naujos teritorijų planavimo procedūros, kuriomis siekiama žemę padalinti į du sklypus, suformuojant atskirą sklypą kapinėms. Be to, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės prašymu, nusprendė tikslinti Kauno senųjų kapinių ribas, o musulmonų siekiamas perimti sklypas yra šios kultūros vertybės teritorijoje.
„Tik užbaigus minėtas administracines procedūras bus galima spręsti, ar į pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą patenka neprivatizuojama žemė ir kokio dydžio sklypas neatlygintinai galėtų būti suteiktas bendruomenei“, – konstatavo LVAT, teigdamas, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą NŽT sprendimą.
NŽT atstovas Audrius Gelžinis BNS pateiktame komentare teigė, kad tarnyba 2023 metų lapkritį nusprendė neperduoti žemės Kauno musulmonams, nes nagrinėjant jų prašymą buvo nustatyta, kad sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant teisės aktus ir per klaidą sklype nebuvo nustatyta istorinių kapinių teritorija. Dėl šios priežasties NŽT kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama ištaisyti detaliojo plano trūkumus.
Kauno musulmonų bendruomenė, išsekusi po septynerių metų teisinių ginčų, teigia, kad kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą yra vienintelė likusi galimybė apginti savo teises. Jie jaučiasi diskriminuojami ir mano, kad visos jų pastangos yra blokuojamos.
Bendruomenė teigia, kad aptariamu sklypu naudojasi jau 200 metų ir nori jį įgyti nekeičiant žemės dydžio. „Mūsų įsitikinimu, žemės sklypo dydis turi būti toks, koks yra istorinis. Mes paprasčiausiai norime tokių pačių teisių kaip krikščionių, žydų bendruomenės, bet jaučiame, kad musulmonų bendruomenė yra diskriminuojama“, – teigiama bendruomenės komentare.
Bendruomenė taip pat turi planų sutvarkyti visą sklypą, įrengti parkavimą, atstatyti nugriautą dviejų aukštų bendruomenės namą, kuriame būtų įrengta religinė mokyklėlė bendruomenės vaikams ir muziejus, skirtas Lietuvos islamo paveldui.
Šiuo metu Kauno musulmonų bendruomenę sudaro apie tūkstantį narių, kuriems Kauno mečetė yra svarbiausias dvasinis centras. Bendruomenė jaučiasi spaudžiama ir diskriminuojama, panašiai kaip sovietmečiu.
