Kauno rajono muziejus kviečia pažinti krašto istoriją nuo ištakų – Raudondvario pilyje atidaryta paroda „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai”. Tai jau antroji paroda iš ciklo, skirto Pakaunės archeologiniams radiniams, saugomiems Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) fonduose. Šios parodos tikslas – atskleisti Kauno rajono istoriją nuo seniausių laikų.
Šie metai Kauno rajonui ypatingi – švenčiamas savivaldybės įkūrimo 70-metis. Tačiau žmonės dabartinio Kauno rajono teritorijoje gyveno gerokai anksčiau, jau akmens amžiuje. Todėl Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su VDKM, dar 2023 m. spalį Raudondvario pilyje surengė parodą „Šilelio senkapio radiniai”, kurioje eksponavo archeologinius radinius, sugrąžintus į Raudondvarį, netoli kurio jie ir buvo rasti. Sausio 31 d. atidaryta antroji ilgalaikio projekto paroda, skirta Radikių archeologiniams radiniams.
Parodos kuratorė, VDKM muziejininkė Gerarda Dručkuvienė, teigia, kad Lentainių piliakalnis su papėdėje įsikūrusia gyvenviete ir šalia esančiu senkapiu (Kauno r., Domeikavos sen., Radikių k.) yra itin vertingas archeologinis kompleksas, saugomas valstybės. Po žeme išgulėję šimtmečius ar net tūkstantmečius, archeologinių tyrimų metu rasti daiktai padeda dėlioti kaimo ir aplinkinių vietovių istoriją, liudija nepertraukiamą gyvenimą nuo I tūkstantmečio pradžios.
Pasak G. Dručkuvienės, vadinamieji akiniai papuošalai (puošti akis primenančiais ornamentais) pasakoja apie pirmuosius amžius po Kristaus, o rastos monetos atskleidžia, kad čia gyventa ir XVII amžiuje. Laidojimo tradicijų įvairovė ir kaita, griautiniai (nedeginti) ir degintiniai palaidojimai patvirtina, kad čia buvo ilgai gyventa. Toks ilgas laikotarpis leidžia daryti išvadas apie Vidurio Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, jo raidą ir kaitą, be to, čia aptiktos ir viduriniojo bei naujojo akmens amžių stovyklos.
Raudondvario pilyje eksponuojami VDKM saugomi Radikių akmens amžiaus stovyklaviečių radiniai, kuriuos 1959 m. tyrė Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, vadovaujamas archeologės R. Rimantienės, Radikių senkapio, kurį 1959 m. ir 1967 m. tyrė Kauno valstybinis istorijos muziejus (dabar VDKM), vadovaujamas archeologės K. Gabriūnaitės, tyrimų medžiaga; taip pat radiniai iš suardytų žirgų kapų, rašoma Kauno rajono muziejaus pranešime žiniasklaidai.
G. Dručkuvienė pasakoja, kad akmens amžiaus stovyklavietėse rasta titnaginių širdinių strėlių antgalių, gremžtukų, gramdukų ir kitų smulkių dirbinių, akmeninių ir titnaginių kirvukų bei kaplių nuolaužų, taip pat storasienės keramikos šukių, papuoštų virvelės įspaudomis, įraižomis, nežymiai brūkšniuotų. 1959 m. ištirti 74 Radikių senkapio griautiniai kapai, juose rasta apie 250 radinių, datuojamų XIV–XV a. 1967 m. ištirti 22 to paties senkapio griautiniai palaidojimai, kuriuose rasta 51 radinys, datuojamas XVII a. Pasak kuratorės, Lentainių-Radikių kompleksas išsiskiria iš kitų archeologinių Lietuvos paminklų atsitiktinių radinių gausa ir palyginti nedideliu radinių, rastų nepajudintų, savo pirminėje vietoje, skaičiumi, nes vieta buvo populiari ir intensyviai eksploatuojama visais laikais.
Šiuo metu Lentainių-Radikių komplekso radiniai saugomi VDKM fonduose, o tik nedidelė dalis kolekcijos eksponuojama kitose parodose. Todėl šie Pakaunėje rasti ir jos žmonių identitetui svarbūs radiniai nėra lengvai prieinami kiekvienam, nes nėra eksponuojami VDKM nuolatinėse ekspozicijose. Siekiant atskleisti Kauno rajono teritorijos istorinį turtingumą, nuspręsta juos pristatyti visuomenei Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje.
Direktorius Zigmas Kalesinskas džiaugiasi muziejų bendradarbiavimu, kuris atveria galimybes pristatyti visuomenei Kauno rajono teritorijoje surastas archeologines vertybes, liudijančias apie pakaunės istorinį turtingumą. Anot jo, tai puiki galimybė mokytojams praturtinti istorijos pamokas informacija apie dabartinės gyvenamosios vietos unikalumą, geriau pažinti ir pagrįstai branginti šį kraštą.
Po šios parodos 2025–2027 m. planuojama surengti Zapyškio senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir šventoriaus, Paštuvos, Jaučakių, Karmėlavos ir Pyplių piliakalnių, taip pat Rupunionių bei Altoniškių lobių parodas, atskleisti šių vietovių archeologinių tyrinėjimų medžiagą.
Parodose bus eksponuojami ne tik Pakaunės krašto archeologiniai radiniai, bet ir šių vietovių nuotraukos ar atidengtų kapų dailininkų pieštų piešinių reprodukcijos, kuriuose vaizduojama archeologinių radinių padėtis kape, dažnai su išmatavimais ir pažymėtomis įkapių vietomis, perkasų schemos, pjūviai ir t.t. Šie piešiniai, nors ir nėra meno kūriniai, yra archeologinių tyrimų ataskaitų dalis.
Archeologinių radinių parodų ciklu Kauno rajono muziejus siekia aktualizuoti vietos kultūros paveldą, puoselėti Kauno rajono gyventojų istorinę atmintį, ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą. Tikimasi, kad parodos paskatins Pakaunės kultūrinį turizmą – aplankę archeologijos radinių parodas Kauno rajono muziejuje, lankytojai panorės realiai išvysti archeologinių radinių radimvietes, plačiau susipažinti su tų vietų istorija bei šiuo metu ten išlikusiu paveldu.
