## Kaune teismas nusprendė: daugiabutis bus nugriautas – statybų skandalas pasiekė kulminaciją
Kauno įmonė UAB „Juice & Water group“, nuo 2018 metų dalyvavusi devyniose civilinėse bylose (įskaitant tik viešai skelbiamas aukštesnės instancijos teismų bylas), dažniausiai figūravo kaip ieškovas. Iš viso penkiose bylose. Vienoje byloje įmonė buvo įvardijama kaip suinteresuotas asmuo, dviejose – kaip pareiškėjas ir vienoje – kaip atsakovas. Šią informaciją pateikia rekvizitai.vz.lt, pabrėždami, kad skelbiami tik Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardų teismų civilinių bylų duomenys, kurių šaltinis yra INFOLEX.
Didžioji dalis bylų, kuriose dalyvavo minėta įmonė, yra susijusios su jos pastatytu, tačiau neįteisintu šešių aukštų, 21 buto pastatu Žaliakalnyje, Č. Sasnausko g. 23. Paskutiniai teismo sprendimai, kurie nebuvo palankūs investuotojui (statytojui), buvo priimti tą pačią 2024 metų lapkričio 26 dieną Vilniuje ir Kaune.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė ir Dainius Rinkevičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Kauno apygardos teismo vardu, nutartyje teigė, kad teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juice & Water group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, kurioje UAB „Juice & Water group“ pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą.
Šioje byloje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, buvo Ž. R. projektavimo biuras, UAB „Žaliakalnio investicijos“, Kauno miesto savivaldybė, DNSB „SPR monolitas-2“ ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“.
**Situacija Kaune**
Pastaraisiais metais, kai Kaunas sparčiai auga, statybos ypač plečiasi miesto pakraščiuose, parkų ir vandenviečių prieigose. Intensyviai „tankinamos“ gatvės ir kiemai Žaliakalnyje, Centre, Senamiestyje, dažnai nesilaikant norminių atstumų nuo seniai apstatytų sklypų ribų.
Kai kurie šių vietovių gyventojai praranda norą kovoti dėl teisėto erdvės pasidalinimo su naujų namų statytojais, tačiau atsiranda tokių, kaip minėto daugiabučio Č. Sasnausko gatvėje kaimynai. Jie iš pradžių skundais dėl pažeistų teisių ir prastėjančios gyvenimo kokybės užpila savivaldybę ir kitas institucijas, privalančias prižiūrėti statybų projektų įgyvendinimą. Vėliau jie skundžia šias institucijas pačiai aukščiausiajai šalies valdžiai dėl „nereagavimo“. Galiausiai įrodinėjimai ir teisybės paieškos persikelia į teismus.
Naujas daugiabutis namas Č. Sasnausko gatvėje stovi jau ne vienerius metus. Jį pastačiusios įmonės savininkas teigia, kad butai jau buvo rezervuoti, tačiau rezervacijų teko atsisakyti ir procesą sustabdyti.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Aplinkos ministerijos prašė atmesti UAB „Juice & Water group“ ieškinį. Buvo priminta ankstesnė Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje teigiama, kad verslininkai net neprašė NŽT pritarimo ginčo pastato statybai, nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės. Buvo prašoma leisti tik įrengti atraminę sienelę 1,0–2,0 m atstumu nuo valstybinės žemės ribos ir pritarti planuojamo pastato statybai pagal susiformavusią gatvės liniją keturiuose taškuose, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo sklypo ribos.
Teisme (šį kartą sostinėje) buvo pakartota, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą jau pastatytų statinių statybos (esamų statinių rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta.
NŽT atsiliepime taip pat pridūrė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo sklypas yra gausiai urbanizuotoje teritorijoje, kuri yra visa apstatyta, o kaimyninį sklypą naudoja dvi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos (Bendrija „Monolito garažai“ ir UAB „Žaliakalnio pasažas“), Tarnyba, atlikdama žemės administravimo funkciją, privalo užtikrinti ir šių pastatų savininkų interesus.
**Ar kažkas buvo praleista pro akis?**
Kauno miesto savivaldybė, būdama labai užsiėmusi kauniečių gerovės kūrimu, per keletą metų patvirtino ne vieną dokumentą dėl namo, apie kurį kalbama teismuose, tačiau „nepamate“, kad iš pradžių turėjęs būti kuklesnis pastatas realiai virto 21 buto šešiaaukščiu. Taip pat, kad nuo kaimyninio sklypo ribos jis nutolęs ne norminius 3 metrus, bet mažiau nei pusantro metro. Tiesa, buvo metas, kai savivaldybė oficialiai įsipareigojo pakoreguoti projektą ir patarė kaimynams „tartis“, kad skundų daugiau nebebūtų ir namą pavyktų įteisinti. Tačiau ką čia koreguosi, jei namas jau pastatytas – tai ne kelnės, kurias galima patrumpinti ar susiaurinti…
„Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad turi būti gautas naujas leidimas projektuoti arčiau sklypo ribos, ginčo pastatas yra projektuojamas, todėl atsakovės sutikimas turi būti išduodamas“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje.
Nutarta atmesti UAB „Juice & Water group“ apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą. Iš UAB „Juice & Water group“ priteista 695,75 Eur trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijai SPR monolitas 2 naudai ir tiek pat – 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų – bendrijos „Monolitas-3“ naudai.
**Reali grėsmė pastatui „išnykti“ išlieka**
Lietuvos Respublikos vardu tą pačią lapkričio 26-ąją nutartį priėmė ir Kauno apygardos teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė). Apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla pagal suinteresuotų asmenų – Kauno miesto savivaldybės administracijos, UAB „Juice & Water group“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus. Buvo skundžiamasi dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio M. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo.
Antstolis prašė teismo išnagrinėti ir taikyti Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pasekmes: suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & Water group“ (35 procentus išlaidų) ir individualios įmonės „Ž.R. projektavimo biuras“ (5 procentus išlaidų).
Pasak antstolio, 2023 m. gegužės 23 d. patikrinęs teismo sprendimo vykdymo rezultatus, jis nustatė, kad UAB „Juice & Water group“ per Kauno apylinkės teismo nustatytą terminą nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. kovo 7 d. neįteisino savavališkos statybos, per nustatytą terminą nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. nenugriovė gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato, esančio Č. Sasnausko g. 23, Kaune, ir nesutvarkė statybvietės, nei per Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje suteiktą papildomą 3 mėn. laikotarpį (įteisinimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 7 d., nugriovimo terminas baigėsi 2022 m. gruodžio 7 d.) Kauno apylinkės teismo įpareigojimo neįvykdė. Iki pareiškimo surašymo dienos skolininkė nėra informavusi apie sprendimo įvykdymą ir nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų.
**Pagrindinis dalykas**
Nuo lapkričio 26-osios įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį. Pastarojoje kalbama apie pasekmes – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 proc.), „Juice & Water group“ (35 proc.) ir individualios įmonės Ž. R. projektavimo biuras (5 proc.).
Kauno miesto savivaldybė neskubėjo pritarti tokiai galimai baigčiai ir siūlė Kauno apygardos teismui atmesti antstolio prašymą, kad būtų dar kartą pratęstas terminas verslininkui (statytojui) įvykdyti visus reikalavimus ir savo paties duotus pažadus. Savivaldybė siūlė skirti jam po 300 eurų baudos už kiekvieną pradelstą dieną vykdyti teismo sprendimą.
Nepaisant to, kad pati prieš keletą metų inicijavo namo griovimą, nes leidimo jį pastatyti jau nebebuvo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat buvo linkusi „dar palaukti“. Ji teisinosi, kad namas yra privatus, o inspekcija – valstybinė, todėl neturėtų imtis statinio griovimo darbų ir teritorijos sutvarkymo. Tačiau jau seniai visiems aišku, kad to nedarys pats namo savininkas.
Vykdant teismo nutartį, jam teks susitaikyti su kur kas skaudesnėmis pasekmėmis nei dalies išlaidų atlyginimas už griovimo darbus. Juk pastatyti namą Žaliakalnyje šiais laikais kainuoja nemažai. Kita vertus, niekas nemokė statyti kuo didesnį, kad daugiau uždirbtų pardavęs butus. O gal mokė konkrečiais sėkmingo investavimo į „susiveiktus“ sklypus pavyzdžiais? Tik ne visiems „mirtingiesiems“ taip gerai Kaune statyti sekasi.
**Nuostoliai**
Jei šio namo tikrai neliks Žaliakalnio „peizaže“, Kauno miesto savivaldybei tikrai nebus sunku padengti daugiau nei pusę daugiabučio nugriovimo išlaidų, nes gyventojai (mokesčių mokėtojai) kasmet sudeda vis didesnį biudžetą, o tais viešaisiais finansais savivaldybė disponuoja savo nuožiūra. Tačiau kyla abejonių, ar statytojas galės susimokėti teismo patvirtintą išlaidų dalį (35 proc.). Iš viešai prieinamos informacijos galima spėti, kad „Juice & Water group“ bendrovei nesiseka ir galbūt jau einama link bankroto.
Trys darbuotojus turinti statybų verslo įmonė nurodė, kad 2022 metais gavo vos 52 eurus pajamų ir patyrė 17 554 eurus nuostolio (vėlesnių metų duomenų neskelbia). Pažymėtina, kad pastato Č. Sasnausko g. 23 likimas teismuose sprendžiamas jau daugiau nei 6 metus.
„Vaisvandenių gamyklą Alytuje turėjusi statyti, bet per septynerius metus į procesą beveik neinvestavusi bendrovė „Juice & Water group“ vejama iš šio miesto pramonės parko, – Alytaus savivaldybės taryba nutarė nutraukti su įmone sudarytą investicijų sutartį“, – 2018 m. spalio 31 d. paskelbė „Verslo žinios“. Tai dar viena nesėkmė.
2019 metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 30,7 tūkst. eurų, bet nuostolis – 214,28 tūkst., 2020 m. pajamų gauta 67,86 tūkst., patirta nuostolių – 138,13 tūkst. eurų, 2021 m. pajamų nenurodyta, nuostoliai siekė 112,75 tūkst. eurų (šaltinis – VĮ „Registrų centras“).
