## 2024-ųjų netektys: Lietuva atsisveikino su žymiais žmonėmis
Metams baigiantis, BNS primena svarbiausias asmenybes, kurių Lietuva neteko 2024-aisiais. Šie žmonės paliko ryškų pėdsaką kultūroje, politikoje, mene ir kitose srityse.
**Rimas Tuminas**
Kovo 6 dieną Italijoje mirė vienas iškiliausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas, sulaukęs 72 metų. Jo kūryba paženklino visą teatro epochą.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro įkūrėjų, o 1994 m. įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Režisierius daugiau nei dešimtmetį dirbo Rusijoje ir buvo apdovanotas šios šalies prizais.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal įvairių šalių dramaturgų kūrinius. Jo darbai buvo rodomi prestižinėse pasaulio teatro scenose. Režisieriaus kūryba pasižymėjo originalumu, giliu žmogaus psichologijos supratimu ir novatorišku požiūriu į teatro meną.
„Išėjo didis teatro režisierius, kuris buvo vienas pagrindinių kūrėjų lietuviško teatrinio fenomeno, to reiškinio, kursi tapo garsus visame pasaulyje, kuris padarė didelę įtaką apskritai lietuviškam teatrui, kuris kūrė savo mokyklą teatro, savo mokinius, buvo idealistas ir humanistas teatre“, – teigė režisierius Oskaras Koršunovas, apibūdindamas R. Tumino indėlį į Lietuvos teatrą.
Dramaturgas Marius Ivaškevičius, dirbęs su R. Tuminu, pabrėžė, kad tai yra vieno iš trijų Lietuvos teatro „bokštų“ netektis.
„Vieno netekome prieš penkis-šešis metus, Eimunto Nekrošiaus, dabar išėjo antras, liko Oskaras Koršunovas. Nėra ko pridurti. Tai yra didžiulis teatro mastelis, žmogus, garsinęs Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė M. Ivaškevičius, pabrėždamas R. Tumino svarbą Lietuvos kultūrai.
Nuo 2007 iki 2022 metų R. Tuminas vadovavo Valstybiniam akademiniam J. Vachtangovo teatrui Maskvoje.
2021 m. jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022 m., R. Tuminui pasitraukus iš teatro vadovo pareigų, ši premija buvo atšaukta. Režisierius dukart apdovanotas svarbiausiu Rusijos teatro apdovanojimu – „Auksine kauke“.
2021 m. R. Tuminas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai. Interviu Rusijos televizijai jis teigė nesureikšminantis Molotovo-Ribentropo pakto reikšmės Lietuvos okupacijai ir nelaikantis rusų okupantais. Šie žodžiai sukėlė pasipiktinimą Lietuvoje, o R. Tuminas tai pavadino provokacija prieš jį.
**Nijolė Sadūnaitė**
Kovo 31 dieną, eidama 86-uosius metus, mirė sovietmečio disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Ji buvo aktyvi kovotoja už žmogaus teises ir tikėjimo laisvę sovietų okupacijos metais.
N. Sadūnaitė, pasirinkusi vienuolės kelią po mokyklos, 1975 m. buvo nuteista sovietų režimo už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Jai skirta įkalinimo bausmė griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir tremtis.
Grįžusi į Lietuvą, N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą ir toliau buvo persekiojama sovietų saugumo.
1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku ji surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, skirtą paminėti Molotovo-Ribentropo paktą. Šiame mitinge, po dešimtmečius trukusios priespaudos, viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
N. Sadūnaitė apdovanota įvairiais valstybės apdovanojimais, o po mirties jai įteikta Seimo įsteigta Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino ją gyvu sovietų okupacijos metais pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu.
„Jos nuostabi herojiška asmenybė nustebino ir sužavėjo visą laisvąjį pasaulį. Jos šviesi kova bus įkvėpimo šaltinis laisvę saugoti įsipareigojusioms Lietuvos kartoms“, – teigiama prezidento užuojautoje.
**Gediminas Kirkilas**
Balandžio 20 dieną mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sulaukęs 72 metų. Jis vadovavo Vyriausybei 2006–2008 metais ir yra dirbęs krašto apsaugos ministru.
G. Kirkilas į Seimą buvo renkamas nuo 1992 metų. Jis vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijai, o politinės karjeros pabaigoje įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją ir jai pirmininkavo.
G. Kirkilas buvo Komunistų partijos narys, tačiau Atgimimo laikotarpiu pasisakė už Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
Kolegos jį prisimena kaip išskirtinio talento politiką.
„Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas. Nuomonės vienu ar kitu klausimu išsiskirdavo, bet jis turėjo retą politikų tarpe gebėjimą ieškoti kompromiso, šnekėtis ir nepamesti iš akių šalies nacionalinių interesų“, – po G. Kirkilo mirties sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jis buvo gerbiamas ir politinių oponentų.
„Politikoje nebūtinai sutampa intelektas ir politinės pareigos, bet Gedimino asmenyje viskas tilpo. Jis buvo išlaikytas, pasižymėjęs padorumu žmogus“, – teigė liberalas Eugenijus Gentvilas.
**Rolandas Rastauskas**
Rugsėjo 5 dieną, eidamas 70-uosius metus, mirė rašytojas Rolandas Rastauskas. Kūrybos gerbėjams jis buvo žinomas RoRa slapyvardžiu.
R. Rastauskas baigė anglų filologijos studijas Vilniaus universitete (VU), aštuonerius metus dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėstė VU, o nuo 1986 m. – Klaipėdos universitete. Nuo 2016 m. jis dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
R. Rastauskas debiutavo 1972 m. su pjese „Lenktynių aitvaras“. Jis išleido eilėraščių ir esė rinkinių, teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“, parengė prozos inscenizaciją, parašė scenarijų ir sukūrė skaitymo performansų.
R. Rastauskas apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, Lietuvos nacionaline premija, Jotvingių premija, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
„Jis man reiškė daug. Jis buvo žmogus unikumas, žmogus reiškinys. Jo spalvinga asmenybė talpino be galo daug: jis buvo jautrus, kūrybiškas, supratingas. Man dabar sunku kalbėti, nes sunku patikėti, kad taip nutiko. Juolab kad žmogus turėjo tiek daug planų“, – portalui „15min“ sakė jo bičiulis, fotomenininkas Remigijus Treigys.
Teatro kritikas Vaidas Jauniškis prisiminė Rolandą Rastauską kaip neišdildomą kultūros fenomeną.
„Jei kalbėtume kaip apie rašytoją, kaip jau yra įvardyta – jis buvo frazės, sakinio riteris, tiesiog Mokytojas stiliaus, pajautimo. O jei kalbėtume kaip apie žmogų, tai jis tiesiog tą stilių skleidė, juo gyveno. Buvo savotiškas ypatingo gyvenimo būdo, sakyčiau, net dendiško, ambasadoriumi. Gražaus, aštraus, satyriško žvilgsnio savininkas, visuomet gebėjęs laiku ir taikliai pateikti repliką“, – sakė V. Jauniškis.
**Juozas Žilys**
Rugsėjo 7 dieną, per savo gimtadienį, mirė pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Juozas Žilys, sulaukęs 82 metų.
Teisininkas 1993–1999 metais vadovavo Konstituciniam Teismui, vėliau dirbo Seimo pirmininko patarėju, Teisinės pagalbos centro vadovu, ėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos bei Valstybinio studijų fondo valdybos pirmininko pareigas.
1988 m. su Sąjūdžio dalyviais J. Žilys rengė naujos LSSR Konstitucijos projektą, o 1990–1991 m. su Aukščiausiosios Tarybos deputatais ir kitais teisininkais kūrė Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenis.
1992 m. jis vadovavo darbo grupei, rengusiai Konstitucijos projektą, taip pat dalyvavo rengiant Pilietybės, Referendumo, Savivaldos pagrindų, Prezidento rinkimų įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
Dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda teigė, kad Lietuva neteko ypač inteligentiško, išskirtinės bendravimo kultūros žmogaus.
„Netekome tikrai išskirtinio, teisininkai sakys, kad teisininko, bet šiaip žmogaus. Ypač inteligentiško, išlaikyto, santūraus ir neįžeidusio, turbūt, per savo profesinę ir asmeninę karjerą kitų žmonių niekada. Labai išskirtinis žmogus“, – sakė G. Goda.
**Fania Brancovskaja**
Rugsėjo 22 dieną, eidama 103-iuosius metus, mirė Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė, Holokausto atminties puoselėtoja Fania Brancovskaja.
Būdama 19 metų ji pateko į Vilniaus getą ir išbuvo jame iki paskutinės jo dienos. Jos šeima buvo nužudyta nacių.
2017 m. F. Brancovskaja apdovanota Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad F. Brancovskaja metai iš metų liudijo skaudžią praeitį.
„Tegul mums tai būna įpareigojimas ir toliau kovoti su bet kokiomis neapykantos ideologijų apraiškomis“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
**Sausis**
Sausį, eidamas 110 metus, mirė vyriausias Lietuvos žmogus, Kaišiadorių rajono gyventojas Juozas Mereckas. Sulaukusi 98-erių mirė aktorė Genė Jasiūnaitė-Beržinienė, eidamas 89-uosius metus mirė archeologas Vytautas Urbanavičius.
**Vasaris**
Vasarį, eidamas 83-uosius metus, mirė buvęs Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo narys Stanislavas Peško. Sulaukusi 81-erių mirė aktorė Aldona Janušauskaitė, būdamas 79-erių mirė poetas Algimantas Kaminskas, eidamas 85-uosius metus mirė buvęs vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas.
**Kovas**
Kovą, nesulaukusi 82-ejų, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė.
**Balandis**
Balandį, eidama 94-uosius, mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė, būdamas 79-erių mirė geografas Paulius Kavaliauskas.
**Gegužė**
Gegužę, sulaukęs 87-erių, mirė istorikas Liudas Truska, būdama 64-erių mirė aktorė Alma Joana Masiulionytė, eidamas 90-uosius metus mirė prozininkas Raimondas Kašauskas.
**Birželis**
Birželį, eidamas 86-uosius metus, mirė šokių judėjimo pradininkas Vidutis Pranciškus Kamaitis, būdamas 56-erių mirė visuomenininkas Aušrys Kriščiūnas-Tynta.
**Liepa**
Liepą, būdamas 73-ejų, mirė pramonininkas Vaclovas Šleinota, eidama 94-uosius metus mirė partizanė Leonora Daumelytė-Jakaitienė, būdamas 73-ejų mirė Vaclovas Litvinas, eidamas 80-uosius metus mirė Kęstutis Nastopka.
**Rugpjūtis**
Rugpjūtį, eidamas 95-uosius metus, mirė etnomuzikologas Algirdas Vyžintas, būdamas 84-erių mirė architektas Audronis Katilius, eidamas 90-uosius metus mirė miškininkas Albertas Vasiliauskas. Būdamas 65-erių mirė Sigutis Obelevičius, eidamas 82-uosius metus mirė poetas Algimantas Mikuta, būdamas 64-erių mirė plaukikas Robertas Žulpa.
**Rugsėjis**
Rugsėjį, eidamas 85-uosius metus, mirė ekonomistas Vladas Terleckas, būdamas 74-erių mirė dailininkas Galius Kličius, eidama 62 metus mirė teisininkė Milda Vainiutė. Būdamas 77-erių metų mirė skulptorius Juozas Lebednykas, eidamas 89-uosius metus mirė dailininkas Valentinas Antanavičius, būdamas 56-erių mirė olimpietis Gintaras Jasinskas, taip pat eidama 86-uosius metus mirė baleto artistė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė.
**Spalis**
Spalį, eidamas 94-uosius metus, mirė architektas Algimantas Mačiulis, būdamas 76 mirė ekonomistas Algimantas Matulevičius.
**LapKritis**
Lapkritį, būdama 94-erių, mirė iliustratorė Birutė Žilytė-Steponavičienė, eidama 92-uosius metus mirė profesorė Nijolė Misiūnienė, būdamas 93-ejų mirė teatrologas Markas Petuchauskas, eidamas 74 metus mirė kompozitorius Andrius Kulikauskas.
**Gruodis**
Gruodį, eidamas 81-uosius, mirė rašytojas Teodoras Četrauskas, eidamas 95-uosius mirė Jonas Platūkis.
