Kasmet Lietuvoje dėl nelaimingų atsitikimų darbe žūsta dešimtys žmonių, o dar daugiau patiria sunkius sužalojimus. Kiekviena mirtis darbo vietoje yra didžiulė tragedija, sukrečianti įmonės kolektyvą ir ypač artimuosius. Kokia teisinė, finansinė ir moralinė atsakomybė tenka darbdaviui tokiais atvejais? Aptarsime tai remdamiesi konkrečiu atveju – Kleboniškio tilto statybose įvykusia nelaime.
Nukentėjęs darbuotojas visų pirma turi teisę į išmokas, numatytas LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Jei „Sodros“ išmokos nepadengia visų patirtų nuostolių, nukentėjusieji gali reikalauti kompensacijos iš darbdavio. Teismų praktika rodo, kad bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl darbuotojo žūties, teisinga kompensacija Lietuvoje laikoma nuo 4 344,30 iki 20 273,40 eurų.
**Teismo sprendimas užbaigė bylą**
2021 metų sausio 27-oji „Kauno tiltų“ istorijoje įrašyta juodu rašalu. Tą dieną, statant A. Meškinio tiltą per Nerį netoli Kauno, nukritusi metalinė konstrukcija pražudė žmogų. Dar keturi darbuotojai buvo sužeisti, vienas iš jų – sunkiai, o kiti patyrė didelį šoką. Tik 2024 metų kovą Kauno apylinkės teismas pagaliau padėjo tašką šioje byloje. Darbų vadovas pripažintas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, lėmusių darbuotojo mirtį.
Teismas įpareigojo pripažintą kaltu asmenį sumokėti 2,5 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei atlyginti žuvusiojo seseriai daugiau nei 3,6 tūkst. eurų advokato išlaidų. Taip pat priteista neturtinė žala: „Kauno tiltai“ turės sumokėti žuvusiojo motinai ir tėvui po 10 tūkst. eurų, o seseriai – 7 tūkst. eurų, iš viso – 27 tūkst. eurų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigė, kad inspekcija pripažino, jog pagrindinė įvykio priežastis buvo tilto konstrukcijos – traukimo įrenginio projektavimo trūkumai. Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad atliekant Kleboniškio tilto statybos darbus, lūžo ir nuvirto traukimo įrenginio atraminės plieninės sijos, kurios užgriuvo šalia įrenginio buvusius darbuotojus.
**Baudžiami fiziniai asmenys**
Pasak prokuroro Andriaus Kiuršino, tyrusio „Kauno tiltų“ darbuotojo žūties bylą, dėl mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe visada pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurių išvados nebūtinai sutampa su VDI išvadomis. „Mes aiškinamės, ar įvykyje yra veiksmų, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju galutinį sprendimą priėmė teismas“, – sakė Kauno apygardos teismo prokuroras.
A. Kiuršino teigimu, tik neseniai Baudžiamajame kodekse buvo padaryti pakeitimai, leidžiantys bausti ir juridinius asmenis už veiksmus, sukėlusius nelaimingus atsitikimus darbe, kai darbuotojai sunkiai sužalojami arba žūsta. Tačiau tokia praktika dar nėra plačiai paplitusi. „Dažniausiai atsakomybė tenka fiziniam asmeniui, atsakingam už darbų organizavimą, kuris veikia juridinio asmens naudai ir yra jo įgaliotas. Būtų logiška, jei atsakomybė būtų bendra“, – teigė jis.
Šiuo atveju bendrovė „Kauno tiltai“ išvengė atsakomybės kaip juridinis asmuo. Vienintelis įpareigojimas įmonei – sumokėti 27 tūkst. eurų neturtinės žalos žuvusiojo artimiesiems. „Kauno tiltai“ nepanoro komentuoti situacijos. Įmonės komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė atsakė, kad įmonė pasirinko neteikti komentaro.
**„Kauno tiltai“ – vėl tarp pažeidėjų**
Praėjus vos dvejiems metams po tragedijos, 2023 metų vasarį, toje pačioje A. Meškinio tilto statybvietėje įvyko dar viena avarija – sugriuvo dalis tilto. Laimei, niekas nenukentėjo. Avariją tyrusios komisijos nustatė, kad statinio griūtį lėmė tilto ardymo technologijos pažeidimas, nepakankamas armatūros kiekis atramų lūžio vietoje bei netinkamas statybos dalyvių pareigų vykdymas ir statybos darbų įforminimas.
VDI taip pat pareiškė savo nuomonę tirdama šį įvykį. Inspekcijos pareigūnai užfiksavo nemažai pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms. Avarijos likvidavimo darbai netgi buvo sustabdyti, kad būtų išvengta papildomų incidentų.
„Darbai buvo vykdomi neparengus avarinio griovimo darbų plano. Nebuvo atlikti nugriuvusio tilto dalį laikančių atraminių konstrukcijų patvarumo bei stiprumo skaičiavimai ir vertinimai, kaip toliau saugiai užtikrinti darbuotojų darbą, saugą bei sveikatą“, – LRT radijui po avarijos komentavo VDI atstovė Jolanta Bielskienė.
Pasak jos, pavojingiems griovimo darbams vadovavo neatestuotas darbų vadovas, kuris tikrinimo metu negalėjo pateikti jokių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe užtikrinančių sprendimų. Pavojinga zona nebuvo aptverta ir paženklinta saugos ženklais.
Bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius tuomet teigė, kad pažeidimai greičiausiai buvo greito reagavimo pasekmė. Tačiau paklaustas pakomentuoti po dvejų metų įvykusią antrąją, itin pavojingą avariją, kuomet tik per stebuklą nežuvo žmonės, VDI vyriausiasis inspektorius S. Balčiūnas sakė: „Kadangi šio įvykio metu darbuotojai nenukentėjo, šių dviejų istorijų mes tarpusavyje nesiejame.“
**Bausmė – didesnės įmokos**
Saugaus darbo konsultacinės įmonės „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas įsitikinęs, kad didesnės nelaimės darbdaviui už darbuotojo žūtį nėra. „Kai su mumis konsultuojasi darbdavys, aš visada patariu kuo skubiau susisiekti su darbuotojo artimaisiais ir klausti, kaip gali padėti: apmokėti laidotuvių išlaidas, suteikti kitą reikalingą pagalbą. Jei tai padaroma, paprastai vėliau kyla mažiau nesutarimų“, – sako E. Jasas.
Pasak jo, kiekviena situacija yra skirtinga ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Sakau, kad maždaug pusė atvejų apsieinama be teismų, nes darbdavys su darbuotoju ar jo artimaisiais randa abiem pusėms priimtiną sprendimą“, – teigia „SDG“ vadovas.
E. Jaso teigimu, didžiausia nuobauda įmonei mirtinų ir sunkių sužalojimų darbe atvejais yra perkėlimas į kitą „Sodros“ draudėjų grupę, kurioje tenka mokėti didesnes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. „Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba 1000 ir daugiau darbuotojų, „Sodros“ įmokos gali padidėti šimtais tūkstančių eurų. Tai didelė našta darbdaviui ir įmonės darbuotojams“, – sako E. Jasas.
**Draudėjo duomenys – įslaptinti**
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja Rasa Jakubėnienė teigia, kad „Sodra“ įmones perkelia į rizikingesnę grupę pagal įvykusį faktą arba pagal Valstybinės darbo inspekcijos užfiksuotus pažeidimus. Į didesnės rizikos grupę įmonės perkeliamos trejų metų laikotarpiui.
Iš viso yra keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės, o tarifų skirtumas svyruoja nuo 0,14 proc. I grupėje iki 1,4 proc. IV grupėje. 2024 m. įmonė „Kauno tiltai“ priklausė II draudėjų grupei ir mokėjo įmokas 0,46 proc. tarifu. „Informacijos apie įmonės „Kauno tiltai“ įmokų pokytį suteikti negalime, nes tai nėra vieši draudėjo duomenys“, – sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, paklausta apie įmonės mokamų įmokų grupės pokyčius.
Kadangi kitąmet sueis trejų metų terminas po 2021 m. įvykusios tragedijos, galima daryti išvadą, kad net ir po 2023 m. užfiksuotų darbo saugos pažeidimų, „Kauno tiltai“ mokės mažesnes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.
**Kompensacijos nelaimių atvejais**
Vis dėlto, įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe, ypač sunkiems ar mirtiniems, nukentėjusieji arba jų šeimos nariai dažnai kreipiasi į teismą, siekdami prisiteisti papildomą žalos atlyginimą iš darbdavio. Pasak Kauno apygardos prokuroro A. Kiuršino, tokiose bylose artimųjų prašoma turtinė ar neturtinė žala yra peržiūrima neatsižvelgiant į gautas „Sodros“ išmokas. Todėl analizuojant teismų priteistas kompensacijas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tai nėra vienintelės piniginės lėšos, kurias gavo nukentėjusieji.
Advokatas Martynas Antanaitis pabrėžia, kad asmuo, kuris buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, visų pirma turi teisę gauti išmokas pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad darbdavys atlygintų žalą, jei asmens (darbuotojo ar jo šeimos narių) patirta žala nėra padengiama anksčiau minėtomis išmokomis. Tai būtina įrodyti.
„Darbuotojas, reikšdamas reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad įvykis nutiko darbo metu dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės (pavyzdžiui, dėl netinkamai organizuotos darbų saugos), kad buvo patirta žala ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos“, – sako advokatas. Taip pat galimas reikalavimas dėl būsimos žalos atlyginimo. „Darbuotojas gali reikalauti atlyginti būsimas gydymo išlaidas, kurių nekompensuoja valstybė, pavyzdžiui, protezavimui“, – teigia M. Antanaitis. Be to, galimas reikalavimas ir dėl negautų pajamų, kurias suluošintas asmuo galėjo gauti, jei nebūtų patyręs įvykio.
**Neturtinė žala**
Taip pat pasitaiko atvejų, kai darbuotojai kreipiasi dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. M. Antanaitis pateikia keletą pavyzdžių, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe darbuotojas buvo sunkiai sužalotas ir jam teisme buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Vienoje iš bylų buvo sprendžiami darbuotojo, kuris darbe dėl nelaimingo atsitikimo neteko dešinės plaštakos, reikalavimai. 2019 m. baigtoje nagrinėti byloje buvo priteista ne tik turtinė žala, bet ir 25 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas. Tokia pati neturtinė žala priteista kitoje 2020 m. byloje, kurioje nustatyta, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, dėl ko darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2023 m. pasibaigusioje byloje, kurioje nagrinėtas atvejis, kai dėl nelaimingo įvykio darbe asmuo patyrė 10 procentų kūno paviršiaus nudegimų, nes darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, iš darbdavio priteistas 13 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas. 2023 m. išnagrinėtoje byloje, kurioje dėl patirtos žalos kreipėsi asmuo, patyręs itin sunkius sužalojimus darbe ir kuriam buvo nustatytas dalinis darbingumas, teismas priteisė 30 000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 11 847,30 Eur turtinės žalos atlyginimą už negautas pajamas bei išlaidas vaistams ir reabilitacijai.
Advokato M. Antanaičio teigimu, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. „Tai gali būti nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties“, – sako jis.
„Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis“, – remdamasis teismų praktikos analize argumentuoja M. Antanaitis.
Jis pateikė kelis nuasmenintus pavyzdžius, kuomet dėl darbe mirusio asmens neturtinė žala buvo priteista žuvusio asmens artimiesiems. 2022 m. baigtoje nagrinėtoje byloje teismas iš darbdavio priteisė po 21600 Eur neturtinės žalos atlyginimą darbe žuvusiojo asmens sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Pasak M. Antanaičio, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą 2022 m. nutartimi, pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ankstesne savo praktika, yra nurodęs, jog bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 4 344,30–20 273,40 Eur.
