# Ar darbuotojo gyvybė turi kainą? Žurnalistinis tyrimas atskleidžia liūdną statistiką ir kompensacijų dydžius
**Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2024 metais Lietuvoje įvyko nemažai nelaimingų atsitikimų darbe, kurie baigėsi tragiškai. Šis žurnalistinis tyrimas siekia atskleisti ne tik skaudžius faktus, bet ir išsiaiškinti, kokios kompensacijos numatytos darbuotojų artimiesiems netekties atveju.**
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) gruodžio 16 dienos duomenimis, 2024 metais Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe metu žuvo 18 žmonių, o dar 118 patyrė sunkius kūno sužalojimus. Didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius užfiksuotas apdirbamosios pramonės, statybų ir transporto sektoriuose. Ši statistika kelia nerimą ir verčia susimąstyti apie darbuotojų saugos užtikrinimą bei prevencines priemones.
Jei darbuotojas žūsta darbe, jo šeimai numatoma vienkartinė draudimo išmoka. Jos dydis siekia 46,55 vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio asmens mirties mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis padalijama visiems mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į ją. 2024 metais ši išmoka siekia 88 570,69 eurų. Ar tokia suma gali kompensuoti netektį ir kokią vertę iš tiesų turi žmogaus gyvybė?
## Skaudūs įvykiai ir jų pasekmės
Šiais metais įvyko keletas rezonansinių nelaimingų atsitikimų, atskleidžiančių darbo saugos problemų mastą Lietuvoje. Pateikiame keletą konkrečių pavyzdžių:
### Liepos medis sužalojo darbuotoją Kaune
2024 metų kovą Kaune, Laisvės alėjoje, įvyko incidentas, kai medžius sodinęs bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojas buvo sužalotas. Keliant brandžią liepą iš sunkvežimio, trūko diržas, ir sunkus medis užgriuvo darbuotoją, kuris tuo metu kėlimo kranu bandė jį pastatyti į vietą. Vyras griuvo ant grindinio ir patyrė rimtų sužalojimų.
Incidentą nufilmavo žurnalistai, fiksavę liepų sodinimo procesą. Nukentėjęs darbuotojas buvo skubiai išvežtas į ligoninę. Vis dėlto, dėl asmens duomenų apsaugos, informacija apie jo būklę buvo teikiama labai ribotai.
Po kelių dienų paaiškėjo, kad darbuotojas patyrė klubo sąnario išnirimą. Laimei, sąnarį pavyko atstatyti į vietą, ir vyras tą pačią dieną buvo išleistas gydytis į namus.
„Tai darbuotojui juk nieko rimto nenutiko. Jis neprašė jokios kompensacijos. Ne, nesiteiravau, kokia dabar jo sveikata“, – teigė „Kauno gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius Petras Švažas, komentuodamas įvykį.
Toks požiūris kelia nerimą, nes darbe patirti sužalojimai, net jei iš pradžių atrodo nereikšmingi, gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. „Taip jau yra, kad žmonės nelinkę sureikšminti darbe patirtų įvykių, ypač jei tuo metu atrodo, kad situacija išsisprendė. Tačiau dažnai tokie sužalojimai gali turėti pasekmių sveikatai ateityje, tuomet jau bus vėlu ieškoti kaltų“, – sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, kuri dažnai atstovauja traumas darbe patyrusiems darbuotojams.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas patvirtino, kad šis įvykis buvo tiriamas. Nustatyta, kad vadovai neįvertino rizikos, o darbuotojai nebuvo pakankamai instruktuoti ir apmokyti. „Šiuo atveju vadovai neįvertino rizikos, nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai, kurie ir lėmė įvykį. Darbuotojai nebuvo pakankamai instruktuoti ir apmokyti“, – sakė S. Balčiūnas.
„Kauno gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius P. Švažas tikino, kad trūkumai buvo pašalinti ir dabar darbai vykdomi saugiai.
### Sprogimas Petrašiūnų elektrinėje nusinešė gyvybę
2024 metų spalį AB „Kauno energija“ valdomoje Petrašiūnų elektrinės teritorijoje įvyko sprogimas, kurio metu sunkiai sužalotas žmogus. Pranešta, kad nelaimė įvyko atliekant remonto darbus, o sužeistasis buvo rangovinės įmonės darbuotojas. Deja, dėl patirtų sužalojimų žmogus mirė ligoninėje.
AB „Kauno energija“ atstovas Šarūnas Bulota patvirtino, kad žuvęs asmuo nedirbo „Kauno energijoje“. „Dėl šio įvykio aplinkybių vykdomas tiek Valstybinės darbo inspekcijos, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrimas, todėl šiuo metu negalime nieko komentuoti“, – sakė Š. Bulota.
VDI vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas taip pat negalėjo komentuoti įvykio, kol nebus gautos ekspertų išvados. Pasak jo, nelaimės metu suspaustu azotu buvo tikrinami vamzdynai, pakeltas slėgis, ir įvyko staigus vamzdyno prasiveržimas. „Sunku dabar pasakyti, dėl ko tai įvyko: ar netinkamai buvo atlikti darbai, ar organizuotas procesas. Dar anksti pasakyti, tačiau šioje istorijoje ekspertų išvados bus lemiamos“, – teigė S. Balčiūnas. Jis pridūrė, kad ekspertų išvadų kartais tenka laukti ir pusę metų.
Tyrimo autorei pavyko išsiaiškinti, kad sprogimo metu žuvo bendrovės „Termolink“ darbuotojas. Įmonė apmokėjo darbuotojo laidotuvių išlaidas ir suteikė papildomą finansinę pagalbą žuvusiojo artimiesiems. Tačiau ar tai pakankama kompensacija už prarastą gyvybę?
### Kurjerio mirtis darbo metu
2024 metų lapkritį darbo metu mirė bendrovės „Barbora“ darbuotojas. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad darbuotojas dirbo prekių išvežiotoju, o mirtis ištiko prekių pristatymo metu.
Viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl sunkių „Barboros“ kurjerių darbo sąlygų, kurios galimai galėjo prisidėti prie darbuotojo mirties. Buvo kalbama apie įtemptą grafiką, didelį darbo krūvį ir sunkius krovinius, kuriuos tenka nešioti kurjeriams.
Bendrovės atstovė tikino, kad įmonė laikosi įstatymuose numatytų reikalavimų. „Remiantis teisės aktais yra sudaromi darbo grafikai, numatant poilsio pertraukas. Kurjeriai keturias dienas dirba, keturias ilsisi. Darbas yra organizuojamas taip, kad kurjeris kiekvienam pristatymui turėtų pakankamai laiko. Taip pat visus darbuotojus esame supažindinę su saugos ir sveikatos reikalavimais, tvarkant krovinius rankomis. Šios taisyklės nustato maksimalų leidžiamą keliamo krovinio svorį, kurio privaloma laikytis“, – komentavo bendrovės „Barbora” vyresnioji teisininkė Eglė Vanagė.
Ji teigė, kad kol vyksta tyrimas, įmonė negali atskleisti darbuotojo mirties priežasties. Incidentas įvyko Vilniuje. „Tai yra pirmas atvejis „Barboros“ istorijoje, kai darbuotojas mirė darbo metu. Nesame šiemet gavę ir skundų dėl darbuotojų sveikatos sutrikdymų“, – sakė E. Vanagė.
VDI vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas teigė, kad šiuo atveju VDI taip pat vykdo tyrimą, tačiau išvados bus įmanomos tik po teismo ekspertų išvadų. „Kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas, teismo ekspertai turi nustatyti mirties priežastį, kuri paprastai būna gana tiksli. Tada ir matysime, ar tai galėjo būti susiję su darbuotojo atliekamu darbu. Iki šiol per dešimt metų tik keli atvejai buvo, kai artimieji nesutiko su ekspertų išvadomis“, – sakė jis.
E. Vanagė nurodė, kad „Barboros“ kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog darbuotojo mirties atveju šeimai išmokama 2 000 eurų pašalpa laidotuvėms. Taip pat visi darbuotojai, dirbantys ilgiau nei tris mėnesius, yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu.
Gruodžio 23 dieną VDI baigė tyrimą ir pateikė išvadą, kad įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų dėl darbo ir poilsio laiko režimo laikymosi.
## Kodėl svarbu fiksuoti įvykius darbe?
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas pabrėžia, kad VDI tiria visus sunkius ir mirtinus atvejus darbe. Lengvesnių sveikatos sutrikdymų atvejais dažniausiai pakanka įmonės dvišalės komisijos tyrimo. Tačiau, jei darbuotojas nesutinka su komisijos išvada, jis gali kreiptis į VDI dėl papildomo tyrimo.
Per metus įvyksta apie 7500–8000 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo santykiais. Iš jų apie 5000 įvyksta darbe, o apie 2500 – pakeliui į darbą ar iš darbo.
Kasmet VDI tiria iki 200 atvejų, susijusių su sunkiais ir mirtinais atvejais, bei apie 50 skundų dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad vykdant tyrimus svarbiausia ne nustatyti, kas kaltas, o išsiaiškinti priežastį, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, bei numatyti prevencines priemones, kad tai neatsitiktų dar kartą. Nes dabar gal įvyko lengvas sveikatos sutrikdymas, o kitą kartą pasekmės gali būti ir sunkesnės“, – pabrėžia S. Balčiūnas.
Pasak jo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbuotojas privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą bei kreiptis į darbo saugos ir sveikatos specialistą. Įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu, jei darbuotojas darbingumo netenka nors vienai dienai. Jei nedarbingumas nėra nustatomas, tai vertinama kaip incidentas.
„Jei darbuotojas nesikreipė į sveikatos įstaigą, įvykis galbūt nebuvo reikšmingas ir nebus fiksuojamas. Jei darbuotojas kreipiasi ir pamini, kad įvykis įvyko darbe, tai automatiškai fiksuojama sistemoje“, – pasakoja VDI atstovas.
## Kiek kainuoja darbuotojo gyvybė?
S. Balčiūno teigimu, lengvų sveikatos sutrikdymų atvejais darbuotojai gana retai prašo darbdavio atlyginti patirtą žalą, dažniausiai tenkinasi gautomis „Sodros“ išmokomis, kurios nelaimingo atsitikimo darbe atvejais yra didesnės nei įprasta nedarbingumo išmoka.
Išmokas, kurias darbuotojas ir jo šeimos nariai gali gauti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
„Kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, gali būti mokamos 5 išmokos. Tačiau visų pirma įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu“, – komentuoja „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Pasak jo, nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai iš Valstybinės darbo inspekcijos gaunamas nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo dokumentai. „Sodra“ vertina gautą informaciją ir sprendžia, ar įvykis yra draudiminis. Jei sprendimas netenkina, galima jį skųsti. Jei asmens netenkina skiriama išmoka, galima prašyti ją perskaičiuoti.
Jei nukentėję asmenys patiria didesnes išlaidas, nei gavo „Sodros“ išmoką, ar nori, kad darbdavys kompensuotų neturtinę žalą, paprastai jiems tenka kreiptis į teismą.
„Tačiau šiame procese „Sodra“ jau nedalyvauja“, – sako R. Mitkevičius.
Jo teigimu, atvejai, kuomet asmenys kreiptųsi į teismą dėl „Sodra“ išmokų dydžio, jam nėra žinomi.
Pasak R. Mitkevičiaus, nereikėtų baimintis, kad, kol „Sodra“ priims sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, darbuotojas negaus jokios išmokos.
„Kol jis bus laikinai nedarbingas, jam bus mokama įprasta ligos išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, o vėliau, pripažinus įvykį draudžiamuoju, išmoka bus perskaičiuota pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir išmokėtas ligos išmokų skirtumas. Ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atvejais yra didesnė“, – sakė „Sodra“ atstovas.
Kaip minėta, įvykį pripažinus draudžiamuoju, nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo atvejais mokamos „Sodros“ išmokos: kuomet darbuotojas tampa laikinai nedarbingu, jis gali gauti (1) ligos išmoką, netekus dalyvumo (ankstesnis terminas – darbingumo) – (2) netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją arba (3) netekto dalyvumo periodinę kompensaciją. Kai darbuotojas miršta, jo šeimos nariams gali būti mokama (4) vienkartinė draudimo išmoka ir (5) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Šis tyrimas atskleidžia, kad nelaimingi atsitikimai darbe Lietuvoje – reali problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Svarbu ne tik užtikrinti saugias darbo sąlygas, bet ir tinkamai kompensuoti darbuotojams ir jų šeimoms patirtą žalą. Ar dabartinės kompensacijos yra pakankamos ir ar jos atspindi tikrąją žmogaus gyvybės vertę – klausimas, į kurį turėtų atsakyti atsakingos institucijos ir visuomenė.
