Kaunietė Edita Stankevičiūtė-Righetto nustebino visuomenę neįprastu sprendimu – ji įsigijo bažnyčią. Šis faktas, skambantis lyg iš pasakos, 50-metei architektei ir tapytojai tapo realybe. Prieš šešerius metus įsigyta liuteronų bažnyčia šiandien tarnauja kaip išskirtinė erdvė kūrybiniams projektams.
Idėja įsigyti bažnyčią Editai kilo seniai, dar dirbant nekilnojamojo turto srityje. Po kelionės iš Italijos, kolega italas užsiminė apie apleistą bažnyčią Garliavoje ir pasiūlė pasidomėti jos įsigijimo galimybėmis.
Edita prisimena, kaip darbo partnerio pasiūlymas įkvėpė ją unikaliam projektui. Pirmą kartą įsigyta bažnyčia buvo parduota dėl didelių atstatymo kaštų ir nesulaukus valstybės paramos. Tačiau Editos sentimentai šiam pastatui neišblėso. 2018 metais ji savarankiškai įsigijo bažnyčią ir pradėjo restauravimo darbus.
„Visada važiuodama pro tą bažnyčią jausdavau nostalgiją. Neįgyvendintas projektas vis kirbėjo. Sukaupusi jėgų ir lėšų, pasiteiravau, ar tie žmonės, kurie nupirko bažnyčią, galėtų ją man parduoti. Jie sutiko“, – džiaugsmingai pasakoja Edita.
Iš pradžių Edita planavo bažnyčią paversti nebiudžetiniu kultūros centru su suvenyrų parduotuve, pritraukti turistus, bendradarbiauti su savivaldybėmis ir kviesti kolektyvus. Tačiau įsigijusi bažnyčią asmeniškai, ji nusprendė čia įkurti modernią architektūros ir dizaino studiją „Righetto“.
„Čia įkūrėme savo „Righetto“ studiją, o apatinę dalį – pirmą aukštą – pavertėme multifunkcine erdve, kurią naudojame renginiams arba nuomojame fotosesijoms, asmeninėms šventėms. Labai atsirenkame klientus. Tie žmonės, kurie nori pas mus kažką švęsti ar fotografuoti, dažniausiai yra išskirtiniai“, – teigia architektė.
Klausiama apie pokyčius bažnyčios erdvėje, Edita pasakoja apie sudėtingus restauravimo iššūkius: stogo, langų, lietvamzdžių sistemos atnaujinimą, drenažo darbus dėl molingos dirvos.
„Pagrindinis iššūkis buvo užtikrinti, kad bažnyčia daugiau nebedrėktų, sutvarkyti drėgmės patekimą nuo kritulių, nuo viršaus – stogą, lietvamzdžių sistemas“, – teigia moteris.
Bažnyčios pamatai iš akmenų rutulių padėjo pastatui išlikti sudėtingomis sąlygomis. Svarbiausia buvo užtikrinti pastato sausumą ir stabilumą, išlaikant autentiškas sienas. Bažnyčioje įrengta kelių aukštų erdvė, kuri ateityje gali būti lengvai demontuojama.
Erdvėje Edita su komanda projektuoja ir kuria interjerus bei architektūrą. Čia sukaupta išskirtinė medžiagų biblioteka. Vienas didžiausių iššūkių buvo suprojektuoti savarankišką konstrukciją, kuri laikytųsi ant plonų kolonų ir nesiremtų į autentiškas sienas, siekiant išsaugoti jų istorinį vientisumą.
Architektė pabrėžia, kad daug iššūkių kilo projektuojant. Komanda planavo ir skaičiavo kvadratinių metrų kainos bei verslo naudos santykį, nes kelių aukštų erdvė buvo būtina. Dėl to ji aiškiai suprato šios erdvės vertę.
„Didžiausias iššūkis buvo suprojektuoti naujadarą, kuris būtų savarankiškas, laikytųsi ant plonų kolonų ir nesiremtų į nė vieną sieną. Visos sienos išsaugotos, tad, jei ateityje prireiktų antrą aukštą demontuoti dėl kitos bažnyčios funkcijos, tai būtų lengvai įgyvendinama“, – pasakoja Edita, pridurdama, kad šiuolaikinės architektūros įnešimas į bažnyčią buvo sudėtingas.
Moteris nusprendė, kad bažnyčia taps „Righetto“ architektūros ir interjero studija. Pirmas aukštas paverstas multifunkcine erdve, naudojama renginiams, fotosesijoms ir šventėms.
Šalia bažnyčios Edita sukūrė ąžuolų alėją, įkvėptą Garliavos istorijos ir herbo su ąžuolo lapu. Įgyvendinant šią idėją, jau pasodintus ąžuolus teko persodinti dėl netinkamos krypties. Nors tai buvo sudėtinga, Edita išliko ištikima savo vizijai.
„Pats herbas yra su ąžuolo lapu – tokios įdomios sąsajos. Buvo kurioziška situacija, kai vyrai man sakė: „Moteriškumo viršūnė“. Suvežėme ąžuolus ir pirminė mintis buvo juos sodinti į vieną pusę, ne alėją daryti. Manęs nebuvo, juos susodino, o aš online žiūriu ir sakau: „Ne, iškaskite ir pasodinkite į kitą pusę.“
Architektė prisimena, kad ąžuolai buvo dideli, apie 7,5 metro. Persodinus jų jau nebūtų buvę galima persodinti atgal.
Edita tiki, kad bažnyčios istorija turi tęstis. Ateityje ji planuoja dar labiau įsilieti į bendruomenę. „Righetto“ architektai remia jaunus menininkus, studentus ir muzikantus, suteikdami jiems galimybę organizuoti renginius studijos erdvėse.
„Po gerų šimto metų ji vėl pradėjo veikti kaip pastatas“, – džiaugiasi Edita.
Moteris atvirauja, kad šis projektas padėjo užmegzti svarbius ryšius ir išplėtė profesines galimybes. Nors pagrindinę idėją sukūrė pati, projekte dirbo nedidelė, bet atsidavusi komanda.
Restauruota bažnyčia tapo erdve įvairiems renginiams: nuo klasikinių koncertų iki verslo susitikimų. „Righetto“ studija remia jaunus menininkus, suteikdama jiems galimybę organizuoti renginius unikalioje erdvėje.
