Kauno tragedija: vyras žiauriai nužudė žmoną po laidotuvių metinių minėjimo.
Kaune įvykdyta kraupi žmogžudystė sukrėtė visuomenę. Moteris, nujausdama artėjančią grėsmę, planavo palikti savo vyrą, tačiau likimas jai nebuvo palankus. Grįžusi į namus po giminaičio laidotuvių metinių paminėjimo, ji patyrė žiaurų sutuoktinio smurtą – jam suduoti net 33 smūgiai. Patirtos traumos buvo nesuderinamos su gyvybe. Po šio žiauraus išpuolio, vyras neskubėjo kviesti pagalbos, o nusprendė atsipalaiduoti gurkšnodamas trauktinę.
„Aš nužudžiau savo žmoną. Mes tiesiog susikibome, grūmėmės, imtyniavomės, ir staiga viskas baigėsi. Aš net nežinau, ką man dabar daryti“, – tokiais žodžiais žudikas prisipažino skambindamas pagalbos telefonu praėjus daugiau nei valandai po įvykio.
Žudikas – 65 metų kaunietis Gintautas Andreikėnas. Jo žmona buvo devyneriais metais jaunesnė. Jų santuoka truko vos dvejus metus, tačiau, deja, nebuvo laiminga. Moteris ne kartą guodėsi draugėms ir artimiesiems, kad vyras prieš ją smurtauja, ji jaučiasi nelaiminga ir nori nutraukti santuoką, tačiau vyras kategoriškai atsisakė net svarstyti tokios galimybės.
„Ji man pasakojo, kad G. Andreikėnas yra patologiškai pavydus, nuolat ją mušdavo. Kai ji pranešė jam apie savo ketinimą skirtis, jis pagrasino ją nužudyti“, – po laidotuvių pareigūnams pasakojo nužudytosios kolegė. Ji taip pat teigė, kad vyras tvirtino, jog moteris yra „surišta“ ir privalo toliau mokėti šeimos paskolą.
Artima nužudytosios draugė prisipažino, kad prieš pat tragediją ji pasiūlė aukai laikinai apsigyventi jos motinos bute, kad ši galėtų pabėgti nuo smurto.
„Tą vakarą aš ją palydėjau iki namų. Ji skundėsi nepakeliamu gyvenimu su vyru ir nenorėjo grįžti į namus. Aš jai patariau kuo greičiau palikti sutuoktinį, bet jokiu būdu jam apie tai neprasitarti“, – pasakojo draugė.
Moteris nespėjo įgyvendinti savo plano – tą patį vakarą ji buvo žiauriai nužudyta. Kas iš tikrųjų įvyko viename Kauno daugiabutyje, esančiame Kalniečių gatvėje, žinoma tik iš G. Andreikėno pasakojimo, nes namuose, kuriuose įvyko tragedija, daugiau nieko nebuvo.
Nors vyras teigė apgailestaujantis dėl savo poelgio, vėliau paaiškėjo, kad jis nebuvo visiškai nuoširdus. Atvykus gausiam būriui policijos pareigūnų, G. Andreikėnas buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus ir nenorėjo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
Tai buvo užfiksuota vaizdo registratoriais, kurie buvo pritvirtinti prie pareigūnų uniformų.
„Einam, aš iš to paties buto, bl***. Dar su automatais gal atvažiuokit, ką?“, – įžūliai pareiškė G. Andreikėnas, pamatęs atvykusius pareigūnus laiptinėje.
Įėję į butą pareigūnai rado vyrą, sėdintį ant lovos krašto. Šalia, ant grindų, kraujo klane gulėjo negyvas moters kūnas.
„Kas įvyko?“, – paklausė pareigūnas G. Andreikėno.
„Va, guli žmona“, – atsakė jis.
„Ką jai padarėte?“, – toliau klausė pareigūnas.
„Nieko, mušėmės „biškį“ ir viskas“, – nenoriai kalbėjo G. Andreikėnas. Pareigūnas paprašė patikslinti, dėl ko jie susimušė. „Grįžo iš laidotuvių, kažkas ten nepatiko jai, na ir viskas“.
Policijos pareigūnas dar kartą paprašė paaiškinti, kas sukėlė konfliktą, tik tada vyras pateikė daugiau informacijos.
„Na, koks konfliktas kilo? Ji pasakė: „Oi, tu čia, aš grįžau, o tu jau išgėręs buvai“. Na ir viskas, na, išgėriau, na ir kas, sekmadienis, išgėriau, galiu papūsti, prašau“.
Tuomet G. Andreikėnas atsistojo nuo lovos priešais policijos pareigūną, išskėtė rankas į šonus. Pareigūnui paprašius padėti rankoje laikomus raktus, G. Andreikėnas tapo agresyvus, todėl jo buvo paprašyta nusiraminti ir atsisėsti.
„Gerai, nepradėkit čia, su automatais man čia vieną kartą jau buvo“, – mįslingai kalbėjo jis.
Kai pareigūnai pasodino vyrą ant lovos ir pareikalavo uždėti rankas už nugaros, G. Andreikėnas bandė pasipriešinti – įtempė raumenis, prispaudė rankas prie pilvo. Vėliau, kai jam buvo uždėti antrankiai ir nurodyta ramiai stovėti, vyras ir toliau nenurimo, todėl jam buvo nurodyta atsiklaupti ant kelių.
Tačiau jis ir toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų, todėl pareigūnai, panaudodami fizinę prievartą, pargriovė jį ant kelių ir liepė klūpėti veidu į sieną. Tuo metu atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie konstatavo moters mirtį.
G. Andreikėnas ir toliau nenurimo – pareiškė, kad jam reikia išgerti vaistus.
Tuomet vaizdo įrašas užfiksavo, kaip vienas iš pareigūnų keliu įspyrė G. Andreikėnui į nugarą, nuo smūgio ant kelių klūpėjęs vyras nuvirto ant kairiojo šono.
„Teisingai, taip, padėti ir įspirti“, – garsųjį policijos reklaminį šūkį perfrazavo G. Andreikėnas.
Nelaukdami policininkai nusprendė nuvesti vyrą į tarnybinį automobilį, bet šis ir toliau bandė priešintis, nors ir buvo įspėtas, kad vykdytų teisėtus reikalavimus.
„Kam to reikia?“, – vedamas į automobilį klausė jis.
Ir iškart sulaukė klausimo – ar jis supranta, ką padarė.
„Aš žinau, ką padariau, žmoną nužudžiau“, – atkirto G. Andreikėnas.
Jis visiškai nesigailėjo – pristatytas į policijos komisariato areštinę pareiškė, kad „nėra čia ko gailėtis, pati lindo ir viskas“.
Kaimynai patvirtino, kad tą vakarą tarp sutuoktinių įvyko konfliktas. Vienas iš jų teigė girdėjęs baldų stumdymo garsus, moters verksmą, aimanavimą ir rėkimą.
„Vyras nešaukė, bet kalbėjo agresyviai“, – sakė kaimynas.
Kita moteris taip pat girdėjo triukšmą, sklindantį iš buto: „Girdėjau moters šauksmą, prašymą gelbėti ir padėti, taip pat girdėjau bumptelėjimo garsą. Pagalvojau, kad pykstasi kiti kaimynai, kurie dažnai konfliktuoja“.
Policijoje, kai išsiblaivė, G. Andreikėnas pareiškė, kad pripažįsta nužudęs savo žmoną. Jis teigė, kad pažinojo ją vos trejus metus ir susipažino su ja darbe.
„Sutarėme gerai, konfliktų nekildavo. Tai buvo pirmas toks konfliktas, kuris baigėsi mirtimi“, – sakė vyras. Jis teigė, kad žmona tą dieną buvo išvykusi į laidotuvių metines, o vakare grįžusi rado jį gulintį lovoje. „Žmona buvo išgėrusi alkoholio, o kai išgeria, daug šneka. Ji pasakojo apie savo giminės reikalus. Mes atidarėme šampano butelį, kartu išgėrėme, o tada susiruošėme miegoti. Aš pirmas atsiguliau į lovą, jau snaudžiau, po kurio laiko atsigulė ir žmona, bet tada ji pradėjo pykti, nervinosi, kad jai brolis nedavė pinigų ir panašiai – ji buvo pilna senų nuoskaudų. Kai ji lovoje pradėjo pykti, pasakiau, kad kiek galima klausytis jos pykčių. Ji dar buvo nepatenkinta ir savo darbu, todėl jai irgi pasakiau, ko čia pyksta, tegul eina ieškotis kito, už tokią algą, kokią gauna, ras ir kažkur netoliese, nereikės toli važinėti. Tai išgirdusi ji vėl buvo nepatenkinta, mes pradėjome tiesiog žodžiais konfliktuoti, o žmona ėmė rėkti“.
Vyras tikino prašęs sutuoktinės nerėkti, nes triukšmą išgirs kaimynai, bet moteris esą nekreipė dėmesio.
„Tada bandžiau ją nutildyti, užspaudžiau jos burną savo ranka, ji tada labai supyko, puolė kąsti man į ranką, šaukti, dar bandžiau ir pagalve jos burną uždengti, kad tik kaimynai negirdėtų, ji muistėsi, buvo arši, apdraskė mano rankų dilbius“, – sakė jis.
Dėl nužudymo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras tikino, kad vien dėl to, jog jis bandė nutildyti savo žmoną, ši esą specialiai rėkė garsiau.
„Galėjau ją tildydamas užgauti ir lūpą, ir nosį, galėjau ir ranka suduoti, nes vis bandžiau užtildyti“, – atviravo jis.
Vėliau, jo teigimu, iš lovos išlipusi sutuoktinė pasiėmė cigaretes ir norėjo parūkyti prie kambario lango, nes bute nėra balkono.
„Supykau, nes aš nerūkau, sakiau, nakčiai prirūkys kambarį, bet ji manęs neklausė, ėjo link lango, todėl aš ją pastūmiau – stipriai, iš visų jėgų, – prisipažino G. Andreikėnas. – Ji krito į kampą tarp komodos ir stalo. Kai nukrito, apsivertė ant pilvo. Dar kelis kartus įkvėpė ir viskas. Dar atbėgau iki jos, atverčiau, bet ji tik sunkiai kelis kartus pakvėpavo ir viskas. Supratau, kad ji mirė.“
G. Andreikėnas tikino, kad greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes „jau niekuo jai nebūtų padėję“.
„Aš dar tikrinau jos pulsą, bet jo nebeužčiuopiau, – sakė vyras. – Labai išsigandau, patyriau šoką, tikrai nenorėjau žmonos nužudyti. Tada galvojau ką daryti, norėjau net pats šalia atsigulti ir numirti.“
Tačiau neatsigulė – atidarė butelį trauktinės ir išgėrė, o paskui nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Nuo nužudymo jau buvo praėjusi daugiau nei valanda.
„Telefoninio pokalbio metu nurodžiau, kad žmona jau nekvėpuoja“, – sakė jis.
Tyrimo pradžioje savo kaltę pripažinęs G. Andreikėnas teisme savo poziciją pakeitė ir pareiškė, kad sutuoktinei nesudavė nė vieno smūgio.
„Manau, kad žmona mirė, nes krisdama pataikė galva į stalą, taip pat galėjo užsikabinti už komodos durelių. Gailiuosi, nenorėjau nužudyti savo žmonos, bet įvyko, kaip įvyko“, – aiškino vyras.
Už tai, kad nužudė sutuoktinę, teismas G. Andreikėnui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nuteistasis su tuo nesutiko – pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas ją sušvelninti, nes esą žmonai nebuvo sudavęs nė vieno smūgio.
Tačiau su tokia pozicija teisėjai nesutiko – ekspertai nurodė, kad nužudytai moteriai buvo nustatyti sužalojimai galvoje, smegenų pabrinkimas, kraujosruvos, o tai leido daryti išvadą, kad nukentėjusioji mirė nuo smegenų traumos, kuri sukėlė kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimus.
„Smūgiai į galvą galėjo sukelti mirusiajai smegenų difuziją, toks pažeidimas susijęs su švytuokliniais smūgiais, – ekspertų išvadas citavo teismas. – Kiekvienas iš smūgių galėjo sukelti velionei difuziją. Buvo konstatuota ir daug kitų sužalojimų, kurie, be sužalojimų galvoje, nebūtų sukėlę mirties. Mirusioji buvo smaugiama, bet tai taip pat negalėjo lemti jos mirties. Nors dalis sužalojimų gali būti būdingi griuvimui, tačiau nenustatyta, kad ji mirė atsitrenkusi į baldo kampą ar briauną, nes kontaktuojant su briauna, o ypač su kampu, lieka odos nubrozdinimai ir žaizdos, gali lūžti kaulai, o ne atsirasti kraujosruvos pakaušyje ar smilkiniuose, kaip šiuo atveju. Visuma sužalojimų leidžia daryti išvadą, kad jie padaryti trenkiant ranka, kumščiu ir dėl jų gausos, panašu, jog dalis sužalojimų padaryti konflikto pradžioje, o ne visi iš karto.“
Pasak teisėjų, nėra pagrindo abejoti, jog visus sužalojimus, tarp jų ir sukėlusius mirtį, nukentėjusiajai padarė būtent jos sutuoktinis G. Andreikėnas konflikto metu, įvykusio nukentėjusiajai esant namuose.
„Byloje surinktų faktinių duomenų visumos analizė leidžia daryti iš esmės abejonių nekeliančią išvadą, kad visus kūno sužalojimus, tarp jų ir sukėlusius nukentėjusiosios mirtį, padarė būtent nuteistasis G. Andreikėnas, – pabrėžė teismas. – Nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio ir fizinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties asmuo, neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato ir numatė, jog nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji gali patirti sunkių sveikatos sužalojimų, o taip pat gali mirti, ir tokių padarinių norėjo.“
Teismo teigimu, taip pat nėra pagrindo G. Andreikėnui švelninti paskirtos bausmės, nes ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nėra aiškiai per griežta.
