Ekonomistas Žygimantas Mauricas džiugina naujienomis: Kaunas demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą. 2024 m. III ketvirtį vidutinis atlyginimas Kaune pasiekė 1382 eurus „į rankas”. Šis rodiklis Kauną Baltijos šalių regione pagal neto darbo užmokestį rikiuoja ketvirtoje vietoje, vos atsiliekant nuo Tartu regiono.
Apie tai „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
„Prieš du dešimtmečius Kaunas viliojo šūkiu „Ir Kaune galima gyventi“. Tačiau šiandien galime drąsiai teigti, kad Kaune ne tik galima, bet ir gera gyventi!“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Kauno regionas pagal vidutinį darbo užmokestį jau aplenkė Rygos regioną, o netrukus (2025–2026 m.) gali pralenkti ir Tartu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į istorinį kontekstą: „Įspūdingas šuolis, žinant, kad tarpukariu laikinojoje sostinėje atlyginimai buvo dvigubai mažesni nei Rygoje.“
Ž. Mauricas akcentavo, kad regioninė atskirtis Lietuvoje yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kurios labiau primena „vieno miesto valstybes“. Pavyzdžiui, Talino regionas sukuria 61% Estijos BVP, Rygos regionas – 69% Latvijos BVP, o Vilniaus regionas – tik 43% Lietuvos BVP.
„Atlyginimų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių Lietuvos regionų yra mažiausias – 29%. Estijoje jis siekia 34%, o Latvijoje – net 47%. Įdomu, kad Latgaloje, skurdžiausiame Latvijos regione, vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra vos 910 eurų, t.y. 250 eurų mažiau nei Utenos regione, su kuriuo jis ribojasi (1160 eurų). Dėl šios priežasties vis daugiau latgalių vyksta dirbti į Lietuvą, ieškodami didesnio atlyginimo, o juk tarpukariu lietuviai vykdavo į Latviją, ypač į Rygą“, – pastebėjo ekonomistas.
Vis dėlto Ž. Mauricas perspėja, kad beveik dešimtmetį spartesnis darbo užmokesčio augimas nei produktyvumo kelia nerimą dėl atlyginimų augimo tvarumo.
„Visose trijose Baltijos šalyse darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės santykis yra didesnis nei ES vidurkis. Kitaip tariant, darbuotojams atitenkanti BVP „pyrago“ dalis Baltijos šalyse yra didesnė nei ES vidutiniškai (ES vidurkis – 55,8%, Lietuvoje – 57%, Estijoje – 56%, Latvijoje – net 65%). Tad šiuo metu darbuotojai neturėtų skųstis mažais atlyginimais, kaip pagrįstai galėjo skųstis 2009–2012 m. „diržų veržimosi“ laikotarpiu, kai darbuotojams atitenkanti BVP dalis buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis.
Pernelyg spartus atlyginimų augimas gali sumažinti Baltijos šalių konkurencingumą. Todėl, kad neprisivirtume košės, linkėčiau, jog ateityje atlyginimai didėtų panašiu tempu, kaip ir prognozuojamas pridėtinės vertės augimas (5–6%)“, – apibendrino Ž. Mauricas.
