Buvęs KGB darbuotojas Jurijus Kudimovas, netekęs Lietuvos pilietybės, ir toliau ginčija sprendimą teismuose. Verslininkas apskundė teismo nutartį, kuria pripažintas pagrįstu jo pilietybės, suteiktos išimties tvarka, panaikinimas.
Lapkričio mėnesį Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atmetė J. Kudimovo skundą dėl sprendimo panaikinti jam išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Teismas konstatavo, kad pilietybė buvo atimta teisėtai, o verslininko skundas dėl dekreto panaikinimo atmestas.
J. Kudimovas, pasinaudodamas teise, apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
„Skundas yra pateiktas, prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą“, – Eltai teigė J. Kudimovo advokatas Laurynas Biekša.
LVAT sprendimas šioje byloje bus galutinis ir neskundžiamas.
Administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją, nusprendė, kad J. Kudimovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų Valstybės saugumo departamento (VSD) argumentus. VSD teigė, kad J. Kudimovo veikla, jo ryšiai su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje ir galimybė nekontroliuojamai lankytis Lietuvoje bei Šengeno erdvėje, naudojantis Lietuvos piliečio pasu, sudaro sąlygas Rusijos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos interesus, ir tai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teismas paskelbė, kad prezidento Gitano Nausėdos dekretas buvo priimtas tinkamai, laikantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, kuris įpareigoja valstybės institucijas analizuoti visus priimamus sprendimus, atsižvelgiant į jų poveikį rizikos veiksnių, pavojų silpninimui ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimui.
Atsakovas šioje byloje yra Lietuvos prezidentas G. Nausėda, o tretieji suinteresuoti asmenys – Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), VSD bei Prezidentūros Pilietybės reikalų komisija.
Pilietybės reikalų komisija, įvertinusi vidaus reikalų ministrės teikimą ir visą pateiktą informaciją, vienbalsiai nusprendė, kad J. Kudimovas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, ir tai yra pagrindas atimti pilietybę.
Ši byla teismo nutartimi pripažinta nevieša ir nagrinėjama uždarame posėdyje.
Pasak teismo, J. Kudimovas savo skunde nurodė, kad pilietybės netekimo procedūra buvo vykdoma vienašališkai, neskaidriai ir neobjektyviai, neteikiant reikiamos informacijos, pažeidžiant teisės aktus, o galutinis sprendimas – prezidento dekretas – priimtas vertinant nepatikimą, tikrovės neatitinkančią, fragmentiškai ir tendencingai pateiktą medžiagą bei pareiškėjui neatlikus jokių veiksmų po 2023 m. birželio 1 d., t. y. po ginčui aktualaus Pilietybės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
Be to, J. Kudimovas mano, kad teisės normos, nustatančios Lietuvos Respublikos pilietybės, suteiktos išimties tvarka, netekimo pagrindą ir šio proceso vykdymą, prieštarauja Konstitucijai. Todėl jis prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tam tikrų Pilietybės įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai.
Teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į KT, nes ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nesukėlė abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai.
ELTA primena, kad kovą prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretus, kuriais panaikino verslininkui J. Kudimovui ir baleto šokėjai Ilzei Liepai išimties tvarka suteiktas Lietuvos Respublikos pilietybes.
Pilietybės reikalų komisija dar vasario 9 d. pateikė rekomendaciją dėl buvusio KGB darbuotojo J. Kudimovo.
Įvertinus VRM, VSD bei kitų tarnybų duomenis, konstatuota, jog J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Žvalgybos teigimu, verslininkas iki šiol palaiko ryšius su įtakingais asmenimis Rusijoje, dalyvavo Kremliaus valdomų įmonių veikloje, neskaidriose Vakarų šalių rinkimų finansavimo iš Rusijos schemose.
Tuo metu išvadą dėl šokėjos I. Liepos Pilietybės reikalų komisija priėmė vasario 14 d. Buvo nutarta siūlyti panaikinti 2000 m. išimties tvarka balerinai suteiktą pilietybę dėl viešai reiškiamo palaikymo Rusijai ir pačios šokėjos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Klausimai dėl I. Liepos pilietybės iškilo po interviu, kuriame ji neslėpė simpatijų Vladimirui Putinui, karą Ukrainoje vadino specialiąja operacija ir atvirai niekino Vakarų pasaulį bei jo vertybes.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
ELTA primena, kad panašiu pagrindu pernai rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę.
M. Drobiazko taip pat kreipėsi į teismą, jos byloje sprendimas bus skelbiamas antradienį.
