Nuo gruodžio 1-osios įsigalioja naujos Kelių eismo taisyklės (KET), įnešančios reikšmingų pakeitimų į vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų eismo tvarką. Šie pakeitimai apima naujus kelio ženklus, patikslinimus dėl informavimo apie greičio matuoklius, stovėjimo taisyklių sugriežtinimą ir situacijas, kada leidžiama kirsti ištisinę kelio liniją.
Svarbiausias pokytis – nustatytas privalomas šoninis atstumas lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių vairuotojus, elektrinių paspirtukų naudotojus bei pėsčiuosius. Šis atstumas priklausys nuo transporto priemonės greičio: važiuojant iki 50 km/val. greičiu, būtina palikti ne mažesnį kaip 1 metro atstumą, o viršijant šį greitį – ne mažesnį kaip 1,5 metro atstumą.
Šis pakeitimas įgyvendintas atsižvelgiant į Lietuvos dviratininkų bendrijos ir Lietuvos dviračių sporto federacijos siūlymus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Airijoje taikomas analogiškas atstumų ir greičio santykis.
KET patikslintos ir dėl kliūčių apvažiavimo. Anksčiau vairuotojai, apvažiuodami kliūtis, dažnai pažeisdavo taisykles kirsdami ištisinę liniją, už ką grėsė net vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Atsižvelgiant į realias situacijas keliuose, įteisintos išimtys, kada toks manevras bus legalus.
„Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles leidžiama kirsti išskirtiniais atvejais, kai tęsti važiavimą nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (pavyzdžiui, nuvirtęs medis, eismo įvykis, priverstinai sustojusi transporto priemonė ar kiti objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams“, – teigiama naujoje KET redakcijoje.
Taip pat sugriežtinti reikalavimai dėl automobilių ir jų priekabų stovėjimo. Jų sustojimas ir stovėjimas bus draudžiamas keliuose, turinčiuose dvi ar daugiau eismo juostų viena kryptimi, kur leistinas greitis viršija 50 km/val., išskyrus specialiai tam skirtas vietas.
Policijos departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį į dažnus atvejus, kai automobiliai ir priekabos paliekami intensyvaus eismo keliuose, kelkraščiuose ar tam nepritaikytose vietose, o tai kelia grėsmę saugumui.
Įvestas patikslinimas dėl transporto priemonių judėjimo tamsiu paros metu, kai automobilis nėra visiškai techniškai tvarkingas. Jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė signalizacija, transporto priemonės gale privaloma pritvirtinti avarinio sustojimo ženklą.
„Avarinio sustojimo ženklo pritvirtinimas nėra neišvengiama prievolė, vairuotojas gali kviestis techninę pagalbą. Tačiau, jei vairuotojas turi galimybę pritvirtinti ženklą (pavyzdžiui, lipnia juosta), jis gali ja pasinaudoti. Tai ypač aktualu krovininio transporto vairuotojams, sugedus priekaboms. Nėra duomenų, kad toks ženklinimas keltų grėsmę eismo saugumui“, – rašoma dokumentuose.
Keliuose atsiras naujas kelio ženklas „Mažos taršos zona“, žymėsiantis savivaldybės nustatytą teritoriją, kurioje ribojamas arba draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas (išskyrus netaršias). Šios zonos ribas ir taisykles nustatys kiekviena savivaldybė atskirai.
Siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius, taisyklėse apibrėžiama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarūs greičio matuokliai, paženklinti ženklu „Automatinė eismo kontrolė“. Naujas ženklas su juoda kamera baltame fone žymės matuoklius, fiksuojančius greičio viršijimą, tačiau esant galimybei, ši įranga fiksuos ir kitus pažeidimus. Seno tipo ženklas su mėlynomis ryšio bangomis ir automobiliu fiksuos kitus, o ne greičio pažeidimus.
