Nors automobilių skaičius Lietuvos keliuose nuolat auga, būsimiems vairuotojams teisės įgijimo procesas tampa vis sudėtingesnis. Socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų, kai žmonės pasakoja apie egzaminus, išlaikytus tik iš aštunto, šešiolikto ar net dvidešimt antro karto. Vairavimo instruktoriai ir eismo ekspertai kelia klausimą: kas pasikeitė? Kodėl šiais laikais vairuotojo pažymėjimą gauti sunkiau nei anksčiau?
Vairavimo instruktorius ir eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad po pandemijos mokinių, kurie iš pirmo karto išlaiko praktinį „Regitros“ vairavimo egzaminą, skaičius sumažėjo net perpus.
Remiantis „Regitros“ statistika, prieš pandemiją egzaminą iš pirmo karto išlaikydavo daugiau nei 40 proc. mokinių, tačiau praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 20 proc.
Instruktorius taip pat pastebi, kad anksčiau beveik visi (daugiau nei 90 proc.) egzaminą išlaikydavo iš pirmo, antro ar trečio karto. Tik nedidelė dalis bandydavo daugiau nei tris kartus, ir tai buvo laikoma išimtimi.
Šiandien vairavimo egzaminą išlaikyti tapo daug sunkiau. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse būsimi vairuotojai dalijasi patarimais, kaip sėkmingai pasiruošti egzaminui, į ką atkreipti dėmesį. Daugelis pasakoja apie savo patirtį, kai egzaminą pavyko išlaikyti tik iš 8, 16 ar net 22 karto.
Vairavimo instruktorius A. Pakėnas apgailestauja dėl tokios tendencijos ir teigia, kad prastesnius rezultatus lemia pačių mokinių požiūris, taip pat pokyčiai vairavimo mokyklose.
Ekspertas A. Pakėnas mano, kad vairavimo mokyklų, ruošiančių būsimus vairuotojus, lygis smarkiai krito. Anot jo, tai lėmė pandemijos laikotarpis, kai mokyklos buvo periodiškai uždaromos ir vėl atidaromos.
„Daugeliui žmonių pritrūko kantrybės, reikėjo išlaikyti šeimas, o darbo nebuvo. Todėl nemaža dalis jaunų ir perspektyvių instruktorių pasirinko kitas sritis – autoservisus, pervežimo kompanijas, parduotuves ir panašiai“, – aiškina instruktorius.
A. Pakėno teigimu, po pandemijos prisikviesti jaunus specialistus atgal į vairavimo mokyklas ir įtikinti, kad tai perspektyvi profesija, yra sudėtinga. Darbo krūvis yra didelis, o atlyginimas ne visada atitinka pastangas.
„Skaičiau, kad muzikos mokytojas, dirbdamas keliose mokyklose ir turėdamas 20 kontaktinių valandų per savaitę, uždirba apie 1100 eurų. Vairavimo instruktorius su tokiu krūviu mirtų iš bado. Jam reikia mažiausiai 40-50 kontaktinių valandų, kad uždirbtų tą pačią sumą“, – teigia jis.
Instruktorius pabrėžia šiuolaikinių mokinių požiūrį į mokymąsi vairuoti. Jo teigimu, mokiniai nesuvokia, kad patys turi aktyviai mokytis, tikisi, kad kažkas juos stebuklingai išmokys.
„Įsivaizduokite mokyklos klasę: tie patys mokiniai, tas pats mokytojas, tiek pat valandų, namų darbų, vadovėliai. Tačiau per egzaminą kažkas gauna 10, kažkas 8, o kažkas neišlaiko. Visi turi skirtingus gebėjimus, skirtingai stengiasi, skirtingai motyvuoti, skirtingai mokosi ir gauna skirtingus rezultatus. Tai yra normalu“, – sako instruktorius.
Pasak jo, vairavimo mokykla veikia panašiai. Mokiniai gali mokytis pas tą patį instruktorių, pagal tą pačią metodiką, tačiau vienas išmoksta vairuoti gerai ir išlaiko egzaminą, o kitas – ne.
Instruktorius atkreipia dėmesį į mokinių kalbėjimą. Jie sako, kad reikia „atvažinėti“ 30 valandų.
„Su tokiu požiūriu jie ateina ir paskui stebisi, kad neišlaikė egzamino. Ar jie išmoko vairuoti? Niekas nenori kelti tokių klausimų, visi remiasi į valandas, nes tai yra pinigai. Visi nori, kad pažymėjimai būtų dalinami nemokamai“, – piktinasi jis.
„Regitra“ taip pat pastebi prastą mokinių pasiruošimą ir teigia, kad tai gali priklausyti nuo daugelio veiksnių.
„Dalis vairuotojų į egzaminą žiūri kaip į loteriją ir ateina „pabandyti“. Sėkmės faktorius negali nulemti teigiamos baigties. Daugeliui trūksta praktinių įgūdžių, kuriems įgyti reikia daugiau laiko važinėjant su instruktoriumi arba šeimos nariu“, – teigia „Regitros“ atstovai.
Paklausti, kokias klaidas dažniausiai daro būsimi vairuotojai, „Regitros“ ekspertai atsako, kad dažniausiai mokiniai nepastebi kelio ženklų ar kitų eismo dalyvių, netinkamai įvertina pavojingas situacijas.
„Tai nėra lengva užduotis pradedančiam vairuotojui, tačiau būtina, kad jis galėtų savarankiškai dalyvauti eisme. Kiekvienas vairuotojas patvirtins, kad situacija kelyje keičiasi labai greitai, todėl svarbu greitai reaguoti, stebėti aplinką, planuoti veiksmus ir numatyti kitų eismo dalyvių ketinimus“, – sako įmonės ekspertai.
