Kaune, lapkričio 20-osios vakarą, Kauno menininkų namuose įvyko Aušros Župerkaitės romano „Modernus būdas mirti“ pristatymas, kuris praskaidrino niūrią nuotaiką ir sudomino susirinkusius.
Salė buvo pilna žmonių, o dėmesio centre – stalas, apsuptas septynių draugių. Jos žaidė domino ir kartais susiginčydavo. Ant stalo lėkštėje lėtai judėjo dvi afrikinės sraigės, sukančios ratus ir svajojančios apie šiltesnį klimatą. Apie tai rašoma renginio organizatorių pranešime žiniasklaidai.
„Kai manęs paklausė, kodėl sukūriau tas senutes, ilgai negalėjau atsakyti. Kam reikalingos senos moterys, susibūrusios į komuną ir virtualiai tenkinančios vyrus? O kam sukurta Pepė Ilgakojinė – mergaitė su skirtingomis kojinėmis, gyvenanti su arkliu? Vis dar nerandu atsakymo. Manau, kad skaitytojas pats turi nuspręsti, ką jam davė viena ar kita knyga, nes rašytojo mąstymas skiriasi nuo kritiko, kuris geriau žino, ką, kas ir kodėl sukūrė. Aš žinau tik kūrybos procesą ir tai, kad ne viskas priklauso nuo manęs“, – po trumpos romano vizualizacijos sakė autorė.
Aktorė Ieva Zelionkaitė įsiterpdavo su jausmingu balsu, perkeldama klausytojus į romano pasaulį. Renginio metu grupė „The Shoekillers“ atliko muziką, o kompozitorius Tomas Lygutas fortepijonu kūrė lyrišką atmosferą jaukioje Kauno menininkų namų salėje.
Ypatinga padėka buvo skirta knygos viršelio dailininkei – grafikos dizainerei ir fotografei Nadeždai Romanovai. Autorė teigė, kad ji yra artima siela, kupina kūrybiškumo ir netikėčiausių idėjų sumanytoja. Viena iš tokių idėjų buvo ypatingas romano viršelio modelis – 81 metų sportininkė Aniceta Zamalaitienė, kuri aktyviai žaidžia lauko tenisą ir dalyvauja varžybose Lietuvoje bei JAV. Ji taip pat dalyvavo knygos pristatyme ir sužavėjo visus savo charizma ir jaunatviškumu. Autorė džiaugėsi, kad pagyvenę žmonės pagaliau tampa populiarūs.
„Jau kelerius metus juos matome reklamose ir ekranuose, nėra taip, kad visur tik jaunimas. Netgi tarp didžiausių mados ikonų yra viena kita… pensininkė“, – juokavo A. Župerkaitė.
Romane autorė nagrinėja svarbias socialines temas: senų žmonių vienišumą, vaikų atvaizdų naudojimą socialiniuose tinkluose ir jo pasekmes, per didelio įsitraukimo į virtualų gyvenimą pavojus, norą „išjungti“ jausmus.
„Romane yra scena, kurioje jaunimas negerai kalba apie tuos, kurie gyvena su robotais kaip su sutuoktiniais. Jei kas nors abejoja tokia žmonijos ateitimi, aš tuojau įrodysiu, kad taip gali greitai nutikti. Pakelkite rankas tie, kurie gyvenate poroje. Ar dažniau vakarus leidžiate žiūrėdami į akis savo vyrui, ar mieliau žiūrite į ekraną? Ar nerimaujate, kai pamirštate telefoną namuose? O jei reikėtų savaitei išvykti į užsienį be jo? Ar lengviau apsieitumėte be žmonos, ar be telefono? Tai tik robotas be kūno, bet jis verčia mus jaudintis, pergyventi. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei robotai įgytų mums patrauklų kūną“, – kalbėjo autorė.
Ateities numatyti neįmanoma, bet tikėtina, kad ji atneš glaudų bendravimą su robotais ir daug meilės istorijų, kurios bus aprašytos naujuose kūriniuose. Jaukų vakarą užbaigė autorės šypsena, sveikinimai ir linkėjimai, kad rašytojos neapleistų įkvėpimas.
