Per pusantro mėnesio, kai valstybė platino gynybos obligacijas, gyventojai ir įmonės įsigijo jų už daugiau nei 11 mln. eurų. Vien antrosios emisijos metu parduota obligacijų už 2,3 mln. eurų, skelbia Finansų ministerija.
Obligacijas platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“. Jas galima įsigyti internetu arba atvykus į „SEB“ skyrių. Visos obligacijos bus išperkamos po metų su 2 proc. metinių palūkanų.
Finansų ministerija pirmąją gynybos obligacijų emisiją platino spalio 10–28 dienomis, antrąją – lapkričio 4–18 dienomis, o trečiąją planuoja platinti gruodžio 2–16 dienomis.
„Swedbank“ per antrąją emisiją sudarė 257 sutartis už 1,3 mln. eurų, o SEB – 112 sutarčių už 1 mln. eurų. Pirmojoje emisijoje „Swedbank“ sudarė 823 sutartis už 6,5 mln. eurų, o SEB – 523 sutartis už 2,5 mln. eurų. Spalį gyventojai abiejuose bankuose buvo aktyvesni nei verslas, be to, gyventojai paskolino didesnę sumą.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) už 2,3 mln. eurų gali įsigyti įvairių antidroninių sistemų, kurių vieneto kaina svyruoja nuo 20 iki 100 tūkst. eurų.
Taip pat galima aukoti Valstybės gynybos fondui – KAM administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt nuo spalio 1 d. galima pervesti vienkartinę arba periodinę auką. Naujausiais lapkričio 19 d. duomenimis, fonde sukaupta beveik 44,7 tūkst. eurų savanoriškų įmokų.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šios lėšos bus renkamos į atskirą KAM fondą ir skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui. Papildomos lėšos leis lanksčiau planuoti vokiečių brigados priėmimo išlaidas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat padidino pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu ir pakėlė akcizus alkoholiui, tabakui bei kuro saugumo ir CO2 dedamąsias. Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą finansavimą: beveik 259 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų 2026 m. ir beveik 444 mln. eurų 2027 m. Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimas viršija 3,1 proc. BVP.
