Kaune, Perkūno alėjoje, kyla aistros dėl vienbučio namo, kuris, kaimynų teigimu, statomas pažeidžiant įstatymus, tačiau oficialūs patikrinimai to nepatvirtina. Šis namas, turintis 12 kambarių ir 10 tualetų, primena tikrą statybų „Frankenšteiną”.
Namas Perkūno alėjoje 28 jau seniai traukia dėmesį. Spalio 31 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko jau trečiąjį šių metų patikrinimą. Kaip teigia portalas „Kas vyksta Kaune”, tiek pat patikrinimų buvo atlikta ir pernai.
Dar 2022 m. rugsėjį portalas „Kas vyksta Kaune” informavo apie šio adreso statybas. Tuo metu pastatas dar nebuvo tinkamas gyventi, nes neturėjo langų.
Paaiškėjo, kad savininkai pradėjo statybas net neturėdami leidimo.
„Žemės paskirtis buvo pakeista praėjusių metų rugsėjį, tačiau statybos leidimas pastato paskirties keitimui iki šiol neišduotas. Norint pakeisti pastato paskirtį iš vienbučio į daugiabutį, būtina gauti statybos leidimą”, – tuomet komentavo savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Nepaisant šių aplinkybių, sklype jau buvo parduodami butai, o dalis jų – netgi parduoti.
Tuo metu skelbimuose buvo nurodoma, kad vieno buto kaina prasideda nuo 89 tūkst. eurų, o už kvadratinį metrą prašoma apie 2,7 tūkst. eurų.
Žmonės, susigundę tokiais pasiūlymais, formaliai įsigijo ne butus, o dalį namo patalpų.
Praėjus dvejiems metams, situacija išlieka neaiški – statytojo planams kol kas nepavyko užkirsti kelio.
Registrų centro duomenimis, Perkūno al. 28 vis dar registruojamas kaip vieno buto gyvenamasis namas. Pagal STR reikalavimus, čia gali gyventi tik viena šeima. Šalia namo taip pat yra nedidelis ūkinis pastatas.
Tačiau pastatas priklauso net 10 skirtingų savininkų, tarp kurių yra ir vienos Mažosios bendrijos vadovas, bei Kaune žinomas verslininkas Marius Kizelevičius.
Dėl to kyla įtarimų, kad pastate gyvena daugiau nei viena šeima. Juolab, kad namas yra dviejų aukštų ir turi 12 kambarių.
Registrų centro duomenimis, šis namas buvo pastatytas 1992 metais.
Statybos inspekcija jau ne kartą domėjosi šiuo objektu. Vien šiemet buvo atlikti du patikrinimai – birželį ir rugpjūčio 26 dieną. Apie pastarąjį patikrinimą pranešė portalas 15min.
Objektu taip pat domėjosi tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
„Perka vieno buto senos statybos namą Kauno centre šalia stadiono ir jame pradeda be leidimų įrenginėti kelioliką butų. Kaimynams kyla klausimai, kaip taip galima, kur žiūri statybų inspekcija, kur bus parkuojami automobiliai, nes tai nenumatyta, kaip bus sutvarkyti elektros įvadai”, – pasakoja S.Malinauskas vaizdo įraše.
Iš esmės, istorija kartojasi nuolat. Kaimynai nuolat teikia skundus VTSPI dėl triukšmo ir statybų metu sudaužytų bortelių. Dar 2022 m. bendrijos „Ąžuolyno namų” gyventojai teigė, kad tai yra bandymas apeiti įstatymus.
„Pradėję domėtis apie vykdomus darbus, pastebėjome skelbimus nekilnojamojo turto portaluose, kurie mus šokiravo. Tai yra vienbutis namas, bet pagal nuotraukas atrodo kaip daugiabutis ar kotedžas. Žinome, kad daugiabučiui keliami tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietos, administratorius ar konteinerių pastatymo vieta. Skelbime matome 10 butų dalimis.
Nesame statytojai ir apie reikalavimus nežinome, tačiau tai, kas matoma plika akimi, mums nesuprantama. Kiek asmenų gyvens tame plote, kokia bus jų kaita? Ar taip galima apeiti įstatymus? Ar tokios statybos yra teisėtos? Norime gyventi saugioje ir ramioje kaimynystėje”, – sakė daugiabučių namų „Ąžuolyno namai” bendrijos pirmininkė Marija Matulaitienė.
Tuo tarpu spalio 31 d. patikrinimo metu nei vienas iš namo gyventojų nepasirodė. Be žurnalistų ir statybų inspekcijos darbuotojų, atvyko ir du kaimynai – Nerijus su žmona, kurie neslėpė, kad patys pateikė skundus statybų inspekcijai.
Vyras teigė, kad name, jo nuomone, yra akivaizdžių pažeidimų.
„Gavau informacijos, kad ant valstybinės žemės yra parduotos automobilių stovėjimo aikštelės. Žmonės įsigijo būstą pirmame aukšte ir skundėsi, kad viską griauna, viskas supeliję viduje. Yra išmuštos laikomosios sienos. Jie savavališkai pakeitė namo išvaizdą, pridarė langų. Kaimynui išpjovė vartus, išpjovė tujas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jie pradėjo važinėti šaligatviais ir dėti trinkeles, todėl mes rašėme skundus. Buvo užgrobta valstybinės žemės sklypų”, – pasakojo kaimynas.
Kaimynai taip pat spėliojo, kad Kauno savivaldybė tyčia nemato problemos.
„Galbūt kažkas iš Kauno savivaldybės apie tai žino ir užmerkia akis. Jiems neva buvo suteikta informacija, kad darytų viską be leidimo. Nėra leidimo, nėra statybų, nėra ir problemos. Atvažiuos statybų inspekcija ir neras jokių pažeidimų. Atvažiavo policija, kai jie pradėjo viską rauti ir griauti, jie įrengė 12 neteisėtų butų”, – kalbėjo vyras.
Jo žmona piktinosi, kad keičiama namo konstrukcija.
„Jie čia daro dideles rekonstrukcijas, ne tik viduje apdailą. Jie buvo nuėmę visą stogą, pakėlę pusantro metro. Čia yra įrengtas trečias aukštas, kurio nebuvo, čia buvo tik palėpė. Naują balkoną pastatė, tūrį pakeitė. Jeigu keičia esminius dalykus, reikia leidimo. Visame Kaune galioja įstatymai, kodėl čia negalioja? Norint net ir vieną balkoną pasistatyti, reikia leidimą gauti. Arba čia knistis su traktoriais tris metus!”, – piktinosi gyventoja.
Anot kaimyno, gyventojų nebuvo sutikta ne be priežasties.
„Jie tikriausiai yra dingę, kaip dėstoma Skirmanto Malinausko video, konfiskuojamas turtas. Man grasino užmušti su plyta, vienas bendrasavininkas”, – pasakojo vyras.
Ankstesnių patikrinimų metu statybų inspekcija pažeidimų nenustatė, dėl to gyventojai piktinosi.
„Jeigu jūs nematote to, kas yra akivaizdu, tai yra korupcijos požymiai”, – teigė vyras.
Problema yra ta, kad VTPSI vertina tik statybas, pastato aukštingumą, sklypo ribas ir pavojų saugumui. Šiuo atveju problema yra galimas įstatymų apėjimas, įrengiant pastatą ne pagal sklype nurodytą paskirtį.
VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas patvirtino, kad inspekcijos kompetencijos ribose pažeidimų nenustatyta.
„Skundžiami darbai nėra inspekcijos kompetencijos ribose”, – teigė atstovas.
R. Gorbačiovas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu buvo atlikta fotofiksacija, žemės sklypo ir inžinerinio statinio ribos, bei elektros spintos pastatymo vieta. Pokyčiai, lyginant su praėjusiu patikrinimu, yra nedideli: įrengta elektros spinta, klojami kabeliai, nuimtas augalinis sluoksnis už sklypo ribos.
Pastatai nuo paskutinio patikrinimo nepakito.
Nors statybos prasidėjo neturint leidimo, Kauno miesto savivaldybė teigia, kad leidimas buvo išduotas.
„Minėtu adresu yra išduotas statybos leidimas. Tačiau nustačius, kad statomas statinys nukrypsta nuo projekto, apie tai informavome Valstybinę statybų inspekciją”, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė.
Policija teigė, kad tikslesnių duomenų suteikti negali, nes formaliai tai yra vienas namas, o ne daugiabutis. Todėl pateikė duomenis apie visus įvykius, užfiksuotus Perkūno alėjoje.
„Nuo š. m. sausio 1 d. iki lapkričio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai sulaukė 227 pranešimų dėl įvairių įvykių, kurie buvo fiksuoti Perkūno alėjoje, Kaune.
Didžioji dalis pranešimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. neleistinoje vietoje paliktais automobiliais ar techniniais eismo įvykiais. Tokių pranešimų nuo šių metų pradžios užregistruota daugiau nei šimtas (121 pranešimai).
Taip pat buvo gauti 38 pranešimai dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų – dalis pranešimų susiję su galimai savavališkomis statybomis valstybinėje žemėje, kiti – dėl triukšmaujančių kaimynų, taip pat dėl gyvūnų. Būta ir pranešimų dėl žodinių konfliktų tarp asmenų, triukšmo, sklindančio iš stadiono ar iš kaimyninio namo. Šioje gatvėje nuo sausio mėnesio fiksuoti keli smurto artimoje aplinkoje įvykiai, keli sukčiavimo atvejai, kelios vagystės ir kt.”, – teigiama komentare.
