Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad norint iki 2030 metų suformuoti pilną Lietuvos kariuomenės diviziją, būtina skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai – galimai net 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Remiantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais skaičiavimais, tokio projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos siekia apie 12 milijardų eurų.
„Turime atsakyti sau į esminį klausimą: jei dabartinis finansavimo lygis neleidžia mums laiku įgyvendinti nacionalinės divizijos formavimo plano, kokios papildomos lėšos yra būtinos, kad užtikrintume jos sukūrimą iki 2030 metų?“, – teigė G. Nausėda interviu TV3 televizijai. Jis pridūrė, kad KAM pateikė informaciją apie 12 mlrd. eurų būtiną sumą, tačiau galutinė suma gali svyruoti tarp 10 ir 14 mlrd. eurų.
Prezidento skaičiavimais, norint pasiekti reikiamą finansavimo lygį per artimiausius šešerius metus, gynybos biudžetą reikėtų padidinti maždaug 1,5–2 procentiniais punktais. „Kitaip tariant, vietoj dabartinių 3,5 proc. nuo BVP, gynybai gali tekti skirti 5 arba 5,5 proc.“, – aiškino jis.
G. Nausėda išreiškė viltį, kad politinės partijos galėtų pasiekti principinį susitarimą dėl skolinimosi gynybos reikmėms. Jis neatmetė galimybės, kad siekiant reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, valstybės biudžeto deficitas gali viršyti Mastrichto sutartyje numatytą 3 proc. ribą.
„Manau, kad principinis sutarimas yra įmanomas, o jį pasiekus, turime aiškiai apibrėžti, ką konkrečiai turime padaryti. Turiu omenyje ne tik Konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir būtinybę artimiausiais metais skirti papildomus 1,25 mlrd. eurų prie jau numatytų lėšų“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad vienas iš būdų surinkti reikiamą sumą – skolintis. Jis įspėjo, kad reikšmingai padidinus išlaidas gynybai, biudžeto deficitas neišvengiamai viršys 3 proc. ribą. „Tačiau įsprausdami save į 3 proc. BVP biudžeto deficito rėmus, mes neapsiginsime nuo priešo“, – tvirtino jis.
Vis dėlto, viršijus 3 proc. deficitą, anot G. Nausėdos, būtina svarstyti fiskalinę korekciją būsimame biudžete, įskaitant galimus prabangos mokesčius ir progresyvumo didinimą. Tai padėtų išlaikyti tvarius valstybės finansus ir užtikrinti, kad deficitas nebūtų ilgalaikis reiškinys, galintis pabloginti šalies kredito reitingus.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) dar pernai gegužę pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Planuojama, kad divizijos pagrindą sudarys Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, o pilnai ji bus suformuota iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio mėnesį Seime pristatė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą. Jame numatyta, kad kitų metų biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos turėtų augti 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), o išlaidos – daugiau nei 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Nors valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. BVP, o deficitas – 3 proc., Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Mastrichto kriterijai įpareigoja Europos Sąjungos šalis, įskaitant Lietuvą, išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir neviršyti 60 proc. BVP dydžio skolos.
