Po didelio atgarsio sulaukusio „Foxpay“ skandalo, Monika Navickienė, atsistatydinusi iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų, pareiškė tvirtą sprendimą pasitraukti iš politikos. Nors konservatorė tvirtina, kad nėra susijusi su teisėsaugos institucijų vykdomu didelės apimties tyrimu, kuriame figūruoja ir jos sutuoktinis Mindaugas Navickas, ji teigia, kad savęs politikoje nebemato.
„Aktyviam politiniam gyvenimui aš tikrai užveriu duris. Visa ši istorija buvo labai sudėtinga, daugiaplanė. Iš įvairių pusių į mane buvo nukreipti dėmesio žiburiai. Šis etapas tikrai nebuvo lengvas ir aš jį išgyvenau sunkiai“, – interviu Eltai sakė buvusi ministrė, pripažindama, kad būtent kilęs skandalas padėjo tašką jos politinei karjerai.
„Jei ne ši situacija, aš nebūčiau pasitraukusi iš politikos dar ilgą laiką“, – teigė parlamentarė, besipakuojanti daiktus savo kabinete Seime.
Nepaisant to, kad konservatorė traukiasi iš politikos pripažindama savo klaidas, ji vis dėlto mano, jog politinių oponentų išsakomi priekaištai yra nepagrįsti.
„Mane, kaip politikę moterį, bando padaryti atsakinga už dalykus, kurių aš negaliu nei kontroliuoti, nei juose dalyvauti“, – teigia M. Navickienė, įtardama, kad ją kritikavęs šalies vadovas Gitanas Nausėda taiko dvigubus standartus.
„Prezidentas pagal Konstituciją turėtų būti visiems vienodai teisingas“, – interviu sakė buvusi ministrė.
Savo ruožtu, M. Navickienė neskuba teisti ar kaltinti savo sutuoktinio, kuris buvo sulaikytas pareigūnų po kratų Vilniaus senamiestyje esančiame bute. Nors byloje inkriminuojami nusikaltimai stebina savo mastais, M. Navickienė tiki savo sutuoktinio M. Navicko teisumu.
„Aš tikiu, kad mano sutuoktinis ginsis teisinėmis priemonėmis ir įrodys savo nekaltumą“, – teigė politikė.
Interviu metu M. Navickienė atsakė į klausimus dėl kratos jos šeimos bute ir sumokėto didžiulio užstato, kuris leido jos sutuoktiniui išeiti į laisvę. Politikė pripažino, kad 100 tūkst. eurų suma buvo sumokėta ne iš šeimos lėšų.
„Institucijoms asmenys yra žinomi ir joms nekyla klausimų dėl užstato sumokėjimo. Tačiau tai nėra mano šeimos lėšos, mes tokiomis lėšomis nedisponuojame“, – teigė M. Navickienė.
Monika Navickienė / DELFI nuotr.
– Ponia Navickiene, spalio viduryje žiniasklaida paskelbė, kad dėl finansinių nusikaltimų buvo suimtas ne kartą teistas Vilhelmas Germanas, taip pat sulaikyta jo sugyventinė, „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė, bei jūsų sutuoktinis Mindaugas Navickas. Ar tai jums buvo netikėta?
– Taip, tai buvo netikėta. Be jokios abejonės, netikėta.
– Ar tą netikėtumą patyrėte tuo pačiu metu, kai jūsų namuose buvo atliekama krata?
– Be abejo, kaip ir minėjau, šis procesinis veiksmas buvo netikėtas visai šeimai.
– Ar anksti ryte atvyko pareigūnai ir atliko kratą namuose?
– Šiandien negaliu komentuoti detalių ir smulkmenų, susijusių su pačiu tyrimu ar procesiniais veiksmais. Manau, kad objektyviausiai įvertinti susiklosčiusią situaciją bus galima praėjus gerokai daugiau laiko nei yra praėję dabar. Vyksta tyrimas, tarnybos atlieka savo darbą, joms kilo klausimų, ir jos ieško atsakymų į tuos klausimus.
Aš nesu sulaukusi jokių klausimų, susijusių su mano pačios veikla ar veiksmais. Suprantu, kad nesu tarnybų vykdomame tyrime. Kaip jau minėjau, tyrimas vyksta dėl tam tikrų finansinių nusikaltimų, kuriuos galimai padarė tiriami asmenys. Jis vyksta ne dėl politinės veiklos, ne dėl viešųjų pirkimų, apie kuriuos viešojoje erdvėje yra nemažai spekuliacijų.
– Jūs turite omenyje „Foxpay“ klausimą.
– Taip. Galiu patvirtinti, kad visi dabar eskaluojami viešieji pirkimai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, niekaip negali būti siejami su manimi. Juo labiau, kad jie įvyko… Tai netgi komiška, bet pirmasis pirkimas įvyko dar prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės 2020 m. Kitas – 2022 m.
Abu kartus „Foxpay“ priklausė kitiems savininkams. Nei Ievos Trinkūnaitės, nei juo labiau Mindaugo Navicko, kaip vieno iš valdybos narių, ten nebuvo. Tai yra viešai prieinama informacija tiems žmonėms, kuriems rūpi faktai. Tačiau tiems, kuriems svarbiau skambūs apibendrinimai, faktai turbūt rūpi mažiau.
– Iš esmės jūs sakote, kad „Foxpay“ skandalo jums, kaip buvusiai ministrei ir Vyriausybės narei, neprikabins, nepaisant to, kad pati įmonė atsidūrė labai niūriuose šešėliuose.
– Be abejo. Šis aspektas dėl viešųjų pirkimų akivaizdžiai negali būti niekaip siejamas, nes viešieji pirkimai, kurie yra minimi, vyko prie buvusių įmonės savininkų. Tad visos pretenzijos dėl įkainių ar kitų dalykų turėtų būti nukreiptos būtent jiems. Juo labiau, kad pirmasis pirkimas vyko prie Skvernelio Vyriausybės. O su kitais finansinės bylos aspektais aš neturiu nieko bendro.
– Ar jūs kalbėjotės su pareigūnais kratos rytą, ar sulaukėte klausimų, ar pati buvote apklausta?
– Pati nesu sulaukusi jokių klausimų. Yra daug melagingų žinių apie tai, kad buvo paimti mano daiktai, mano telefonas. Tikrai tai neigiu. Tarnybos manęs neklausė jokių klausimų. Aš galiu patvirtinti, kad nei telefonas, nei joks kitas mano asmeninis daiktas nebuvo paimtas.
– Ar neturite jokių rekomendacijų ar prašymų iš teisėsaugos pusės nebendrauti su tam tikrais asmenimis?
– Neturiu jokių panašių dalykų. Be abejo, aš privalau nekomentuoti viešai to, kas vyksta tyrimo metu. Negalėčiau komentuoti ir kratos aspektų ar kitų dalykų. Aš esu politikė, o tyrimas turi vykti nepriklausomai nuo šių aspektų. Aš neturiu galimybės ir nežinau tyrimo detalių, todėl negaliu jų komentuoti.
– Kalbant apie detales, tiriami nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – pinigų plovimą. Pasak teisėsaugos, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai. Tai skamba labai rimtai. Ar jūs turite paaiškinimą, kaip šiame kontekste atsirado jūsų sutuoktinis Mindaugas Navickas?
– Manau, kad visa tyrimo eiga ir pabaiga paaiškės vėliau. Būtų sudėtinga spekuliuoti dabartiniais kaltinimais. Mano supratimu, mano vyras pasuko į kitą veiklos sritį.
Jis buvo praktikuojantis advokatas ir pasuko į sritį, susijusią su informacinėmis technologijomis. Tai konkurencinga ir rizikinga sritis. Tačiau jam ji pasirodė įdomi, jis matė prasmę pasukti kitu keliu, manė, kad gali išmokti naujų dalykų, ir jam ši sritis buvo įdomi. Tiek aš galiu pakomentuoti.
Mano žiniomis, jis nesutinka su jokiais kaltinimais ir bandys tai įrodyti teisinėmis priemonėmis. Tačiau plačiau komentuoti apie tyrimo apimtis ar kaltinimus aš negaliu, nes neturiu su tuo nieko bendro.
Daugiau šia tema
– Bet ar jūs tikite savo vyro jums išdėstyta versija? Numanau, kad jis ją jums išdėstė. Ar kalbatės apie situaciją? Ar jis bandė jus įtikinti, kad nėra taip, kaip teisėsaugos struktūros pasakoja ir žiniasklaida aprašo?
– Kol kas nežinome daugelio dalykų. Teisėsaugos institucijos bando išsiaiškinti, kas nutiko, kaip nutiko, kodėl nutiko. Tai nėra teismo procesas, tai nėra kaltinamasis nuosprendis. Tai yra etapas, per kurį institucijos turi surinkti atsakymus į joms rūpimus klausimus.
– Bet vertinant visas detales, kurios yra prieinamos viešai, jums, turint finansų srities išprusimą, nesunku pačiai pasidaryti išvadas. Ar jums nekyla klausimų, žvelgiant į metamus klausimus ir pateiktą informaciją? Pažiūrėkime į tų pačių struktūrų veiksmų mastą: buvo sulaikymo faktas.
– Aš tik galiu pakartoti, kad man daryti apibendrinimus ar dalintis savo įžvalgomis, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, nebūtų tinkama. Norėčiau palaukti, kol bus atsakyta į tarnybų klausimus ikiteisminio tyrimo metu. Tikiu, kad mano sutuoktinis ginsis teisinėmis priemonėmis ir įrodys savo nekaltumą.
– Kilo diskusija valstybės vadovų lygiu: ar Monika Navickienė, eidama ministrės pareigas Vyriausybėje, žinojo apie tai, su kuo ir kaip verslą daro jos sutuoktinis. Jau atsistatydinęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė tarsi atskyrė kaltinimus Mindaugui Navickui ir jūsų situaciją. O opozicija ir prezidentas tarsi laikosi kitokios nuomonės: negali būti taip, kad žmona nežinotų apie vyro darbus. Gal čia ir gimsta atsakomybė politikei, ministrei. Neabejoju, kad stebite šią diskusiją. Kaip ją vertinate?
– Yra keli momentai. Nausėdos, Žemaitaičio ar kitų panašių politikų pareiškimus aš visada vertinu kaip politikams palankių politinių apibendrinimų darymą, siekiant arba mane diskredituoti, kaip politikę, arba politinę jėgą, kuriai aš atstovauju. Konkrečiai kalbant apie prezidento žodžius, smagu, kad prezidentas turi laiko rūpintis mano vyro šeimyniniais niuansais, bet iš kitos pusės, jis kaltina mane, kaip moterį politikę, už tai, kad aš neva neprisiėmiau pakankamos atsakomybės.
– Ar jūs jaučiate, kad prisiėmėte atsakomybę?
– Aš atsisakiau ministro posto, nes mano, kaip politikės, vienintelė klaida, kurią aš pripažįstu, buvo sutikimas vykti į bendras atostogas Dubajuje. Mano įsitikinimu, aš sumokėjau savo kainą ne tik pasitraukdama iš ministro pozicijos, bet ir sprendimu nebekandidatuoti į parlamentą. O baigiant mintį apie prezidento man užmetamą kritiką dėl nepakankamai prisiimtos atsakomybės, norėčiau priminti, kad dar šių metų kovo mėnesį prezidentas, lankydamasis Jonavoje, labai pakiliai pranešė, jog jis atvyko pas nekaltą žmogų.
Regis, detalizavo: kol žmogus nėra nuteistas, jis yra nekaltas. Lygiai taip pat, kalbant ir apie Gintauto Palucko kandidatūrą į premjerus. Pastarasis yra teistas. Nėra taip, kad stigmatizuočiau teistus asmenis, tiesiog bandau nubrėžti liniją. Skirtingai nei Žemaitaičiui, Nausėdos problema yra ta, kad jis visgi yra prezidentas. O prezidentas pagal Konstituciją privalėtų būti visiems vienodai teisingas. Ar jis yra visiems vienodai teisingas, aš manyčiau, kad tuos klausimus jam turėtų užduoti ne aš, o žiniasklaida, jo rinkėjai.
Kaip suprantate, aš nerinkau šio prezidento. Bet visgi, jis nėra tik Nausėda, jis yra ir prezidentas. Tad darydamas tokius apibendrinimus apie mane ar mano šeimą, kalbėdamas apie nepakankamai prisiimtą atsakomybę, labai norėčiau, kad būtų suprastas skirtumas tarp asmens, kaip politiko, ir institucijos. Dabar buvo dalyvavimas politinėje kompanijoje. Nausėda finansinę bylą pavadino politiniu skandalu. Tačiau politiniu skandalu jis istoriją vadino siekdamas mane asmeniškai diskredituoti ir pakenkti partijai. Nors realiai didžiausias politinis skandalas, mano įsitikinimu, įvyko spalio 30 dieną, kai Nausėdos ir Blinkevičiūtės sukurpta pasaka rinkėjams apie būsimą premjerę pasibaigė neištesėtais pažadais ir melu.
Monika Navickienė / R. Danisevičiaus nuotr.
– Jūs kalbate apie prezidento viešnagę Jonavoje turėdama omenyje Mindaugą Sinkevičių – nuteistą socialdemokratą, buvusį Jonavos merą. Ar sakote, kad prezidentas taiko dvigubus standartus?
– Aš nenoriu daryti apibendrinimų, nes kiekvienas apibendrinimas bus atrėžtas, atkirto, atsakė.
– Taip Šimonytė dažnai sako.
– Aš manau, kad Prezidentūra yra institucija, kuri pagal Konstituciją turėtų būti vienodai teisinga visiems. Aš iliustravau pavyzdžiu, kai aš esu moteris politikė ir gaunu vertinimą, kad nepakankamai prisiėmiau atsakomybės už savo veiklą. Aš jau dekonstravau, kad dėl viešųjų pirkimų man negali būti jokių priekaištų, dėl kitų išvedžiojimų – taip pat. Savo ruožtu, kiti vyrai socialdemokratai gauna visai kitokius įvertinimus: nekaltas, kol neįrodyta paskutinėje instancijoje, nieko tokio, nes teistas – išmoko pamokas. Aš juk nesu nei įtariama, nei teisiama, nei nuteista, nei kada nors padariusi žalos savo valstybei. Visą laiką, kol jai tarnavau, tarnavau garbingai.
– Galima aiškintis, kodėl dalis politikų nemato, kad pakankamai atsakomybės prisiėmėte. Galbūt dėl to, kad buvote ne šiaip politikė, bet ir ministrė. Ir ne šiaip ministrė, o įtakinga Vyriausybės narė, premjerės dešinėje sėdinti. Galbūt šie faktai leidžia paaiškinti, kodėl Sauliaus Skvernelio pirmoji reakcija į jūsų vyro sulaikymą buvo tai, kad premjerė turėtų atnešti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Jūs, kaip politikė, suprantate tą algoritmą?
– Mane, kaip politikę moterį, bando padaryti atsakinga už dalykus, kurių negaliu nei kontroliuoti, nei juose dalyvauti. Man atrodo, kad tai ne tik neteisinga, bet ir buvo naudojama kaip technologija prieš rinkimus. Kartu tai yra pavojaus signalas, kurį aš įžvelgiu. Yra matomas politinis spaudimas toms pačioms tyrimą darančioms institucijoms.
Per viešus pasisakymus, formuojančius nuomonę, nuo Nausėdos metinio pranešimo, kur buvo daug realybės neatitinkančių faktų dėl viešųjų pirkimų, iki Širinskienės, Gedvilo klausimų iš tribūnos ministrei pirmininkei. Jau nekalbu apie pavienių institucijų atstovų kvietimą į komisijas, komitetus. Manau, kad tai yra pavojaus signalas dėl galimo politinio spaudimo. Be abejo, pasitikiu mūsų institucijų atsparumu, bet labai apgailestauju, kad žmonėms, tyrėjams tenka dirbti politinio spaudimo sąlygomis.
– Ar jus nustebino paviešinti kratų rezultatai Trinkūnaitės ir Germano valdose? Šimtatūkstantiniai laikrodžiai, pusmaišis eurų.
– Tai yra žmonės, kurie tikrai gyveno gerai, pasiturinčiai. Bet tai, kad žmonės yra turtingi, man niekada automatiškai nesuponuoja fakto, kad tie žmonės nedorais būdais savo gerbūvį susikūrė.
– Didelis pundas itin brangių laikrodžių nebūtinai rodo, kad jie tiesiog turtingi, tai indikuoja kitus dalykus.
– Ne, tokių dalykų tikrai nepastebėjau, gal dėl to, jog dažnai nebendraudavome. Bet pažįstu ne vieną turtingą žmogų ir suprantu, kad yra žmonių, kurie turi finansines galimybes. Nė vieno iš jų nevertinu kaip savaime blogo ar piktavalio. Tikiu, kad žmonės gali užsidirbti pinigus. Iš kitos pusės, aš jokio sutikto žmogaus nevertinu kaip blogo. Aš galvoju, kad žmogus yra geras ir galiu juo pasitikėti. Kai vykau į atostogas, aš tikrai neturėjau jokių indikacijų. Būdama politikė, įsivertinusi rizikas, tikrai nebūčiau vykusi į atostogas jei galvočiau, kad vykstu su žmonėmis, kurie gali man turėti neigiamą pasekmę. Buvo pasiūlymas vykti su vaikais, mano darbas tada neleido daug laiko skirti vaikams. Pamaniau, kad tai galimybė…
– Tai jau aptarta istorija. Grįžkime prie tos kompleksiškos problemos. Visoje šioje daugialypėje problemoje jūs atsidūrėte ne tik kaip pažeidžiama, bet kaip rizikos faktorius Vyriausybėje. Sutiksite?
– Ne, taip tikrai nevertinu. Man atrodo, kad jei į aplinkybes žiūrėtume objektyviai, tai kokios galėtų būti rizikos? Viešieji pirkimai? Bet mes jau išsiaiškinome. Kokios dar rizikos galėtų būti? Net neįsivaizduoju. Manau, kad tai yra labai stipriai pritempti ir išvesti dalykai. Aš manau, kad dešimties metų mano politinis darbas suformavo ir mano darbo etiką. Nemanau, kad galėčiau priimti netinkamą sprendimą dėl valstybės. Dėl to pakankamai ramiai jaučiuosi. Nemanau, kad net teoriškai būtų įmanoma.
– Grįžtant prie vieno iš įtariamųjų – jūsų vyro. Kaip suprantu, jūs tikite vyro nekaltumu. Jus įtikina jo versija?
– Jis turi savo paaiškinimus visiems dalykams.
– Tų klausimų tikrai daug. Ponas Navickas paleistas už 100 tūkstančių eurų dydžio užstatą. Iš kur tokia suma?
– Buvo mestelėjimų iš tų pačių politikų, esą šeima maudosi pininguose. Nors mūsų materialinė padėtis nėra stipriai pasikeitusi nuo to laiko, kada mano sutuoktinis dirbo advokatu. Mes ir dabar gyvename panašiomis galimybėmis. Užstato mokėjimą mano sutuoktinis jau yra pakomentavęs. Aš užstato mokėjimu nesirūpinau.
– Jis pakomentavo tik tiek, kad pinigai ne iš tų pačių asmenų, su kuriais įsipainiota į visą šią istoriją.
– Užstatas sumokėtas ne mano. Žmonės, kurie sumokėjo užstatą, institucijoms yra žinomi.
– Bet tai nėra jūsų šeimai priklausantys asmenys?
– Nenorėčiau komentuoti ir nenorėčiau to įvardinti, nes mano sutuoktinis pasirinko neįvardinti bei saugoti asmenų privatumą. To taip pat nekomentuosiu, tik pasakysiu, kad institucijoms asmenys yra žinomi ir joms klausimų dėl užstato sumokėjimo nekyla. Bet tai nėra mano šeimos lėšos, mes tokiomis lėšomis nedisponuojame.
– Buvo areštuotas jūsų turtas ar bent jau dalis turto. Butas senamiestyje, Pavilnyje esančios dirbtuvės. Ar buitis pasikeitė dėl šių veiksmų?
– Niekaip.
– Gyvenate kaip ir gyvenę?
– Taip.
– Dirbtuvėse?
(Juokiasi) Senamiestyje.
– O kaip su tomis dirbtuvėmis? Bėda po vieną pas Navickienę nevaikšto. Yra dirbtuvių klausimas. Jūs ten gyvenate?
– Mes gyvename senamiestyje, kur ir vyko procesiniai veiksmai. Mano sutuoktinis daug laiko praleidžia ten (dirbtuvėse – ELTA), ten yra jo erdvė ir kartais ten lankomės mes su šeima. Bet mūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra kita.
Monika Navickienė / J. Elinsko / ELTA nuotr.
– Dar vienas viešojoje erdvėje sklandantis naratyvas – tai jūsų santykis su sutuoktiniu. Galite pakomentuoti?
– Aš nenorėčiau eiti į savo asmeninių santykių aptarimą. Mes gyvename šeimoje, auginame ir rūpinamės savo vaikais. Taip, mes turime visiškai skirtingus profesinius gyvenimus ir tai yra tiesa. Niekada neturėjome nei įpročio, nei laiko, nei poreikio aptarinėti savo kasdienių darbinių situacijų. Toks ir yra mūsų šeimos modelis. Taip, už jį dabar viešojoje erdvėje gauname nemažai kritikos. Bet parodykite man žmogų, kuris galėtų nurodyti, kaip žmonėms gyventi tarpusavyje. Mūsų bendri dalykai yra kiti.
– Grįžtant prie jūsų, ar jaučiatės atsiskaičiusi politiškai? Šiek tiek jau prisilietėme prie šios temos. Gal kalbantys apie tai, kad nepakankamai padaryta, referuoja ne tik į jus, bet ir į partiją. Iš ministro posto pasitraukėte, bet partijoje likote.
– Aš esu eilinė partijos narė, tačiau nekandidatavau į parlamentą, atsisakiau ministrės mandato. Man atrodo, kad ta atsakomybė yra prisiimta. Yra momentas, kai tu visiškai keiti veiklos kryptį. Kai tu atsisakai vieno etapo, kuriame, man atrodo, sekėsi. Jei ne ši situacija, iš politikos dar nebūčiau pasitraukusi ilgą laiką.
Pastaruoju metu man labai stipriai pradėjo patikti darbas, kurį dariau. Aš jame jaučiausi gerai, aš jaučiausi, kad sukaupiau pakankamą patirties bagažą ne tik priimti sprendimams, bet ir sutelkti skirtingai mąstančius žmones. Man pavykdavo susitarti su ta pačia opozicija dėl svarbiausių reformų, net jei jie nepalaikydavo balsavimo metu. Aš kažkodėl tikiu, kad socialinės reformos, kurios buvo įgyvendintos, jos turi būti tęsiamos.
Tai, kad aš turėjau priimti sprendimą, kainavo ir laiko, ir apmąstymo, ir pastangų suprasti, kas atsitiko. Buvo nemažai savianalizės. Bet kadangi aš turiu labai tvirtą garantą pačiai sau, kad niekada nepadariau sprendimų, leidžiančių abejoti mano vertybėmis, dėl to aš galiu ramiai atsisveikinti su šiuo etapu. Aš nuveikiau darbų, aš padariau reformų, priėmiau sprendimus, kurie leidžia man tą etapą įvertinti kaip labai prasmingą.
– Taip, jūs buvote kotiruojama kaip reali kandidatė nuo konservatorių partijos į prezidentes, viena iš pretendenčių pakeisti Gabrielių Landsbergį, kai šiam kadencija pasibaigs. Visgi, kokiu mastu ir aprėptimi užbaigiate politinį etapą – ką tai reiškia? Nebesiekti Seimo mandato yra viena…
– Man tai reiškia atsisveikinimą su aktyvia politika. Tai reiškia, kad kitas etapas turėtų būti kitoks.
– Kitaip tariant, uždarote duris. Į Seimą nebeinate, į Europos Parlamentą taip pat aspiracijų nebeturėsite? Juk teoriškai galite. Žodžiu, uždarote duris politiniam gyvenimui?
– Aktyviam politiniam gyvenimui aš tikrai uždarau duris. Visa ši istorija buvo labai daugialypė, daugiaplanė. Iš daug pusių rampos šviesos į mane atsisuko. Ši istorija nebuvo lengva. Tikrai sunkiai šį etapą ėjau. Bet tvirtai, nes neturėjau prabangos nebūti tvirta. Man reikia pasirūpinti ir kitais žmonėmis, kurie nuo manęs yra priklausomi. Jie tai išgyvena skaudžiau nei aš pati.
Tačiau šį sprendimą aš bandžiau priimti su vidine ramybe. Ilgą laiką galvojau, ar palikti man tas duris atidarytas, ar bandyti visuomenei aiškiau paaiškinti, kad dviejų žmonių profesinių veiklų atskyrimas egzistuoja. Buvo noras, kad mane vertintų pagal tai, ką aš dariau 10 metų ir kaip aš sprendimus priėmiau.
– Partijos nare liksite?
– Partijos nare norėčiau likti. Nebent dėl kažkokių priežasčių partija sugalvotų, kad nereikia manęs.
– Ar esate apmąsčiusi, kur suksite, į kokią profesinę sritį?
– Manau, kad iki naujų metų nieko nesiimsiu spręsti. Turėjau keletą pasiūlymų tiek iš verslo, tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Pati turiu vieną kitą mintį. Tačiau neskubėsiu priimti sprendimo. Juo labiau, kad daug savo dienos laiko turiu skirti kitiems šeiminiams įsipareigojimams. Nesinori nutolti nuo to, kur mačiau prasmę. Tai visi socialiniai dalykai, socialinės reformos, kurias pavyko padaryti. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo dalykai, kurie man gerai sekėsi. Bet konkrečių planų dar neturiu.
– Apie pasitraukimus prakalbę politikai kaip ir muzikantai – pavyzdžiui, jūsų kaimynas (E. Dragūnas – ELTA) – dažnai vis tiek sugrįžta. Po paskutinio pasirodymo būna dar vienas pasirodymas. Ar bus toks scenarijus?
– Dabar tokio scenarijaus nesvarstau. Per mažai yra praėję laiko. Grįžimo pažadų nedalinu. Šiuo metu norėčiau susikoncentruoti į savo šeimą. Norisi, kad užsibaigtų visos bylos, tyrimai. Tam turbūt reikės laiko, kol tiesa atsiskleis ir šviesa, kurioje galėsiu vertinti tai, kas atsitiko, bus kitokia.
