Kauno miesto savivaldybė po penkerių metų pertraukos vėl svarsto galimybę atgaivinti buvusią „Žiburio“ mokyklą Aukštuosiuose Šančiuose, atsisakydama planų ją parduoti. Šis sprendimas gali tapti džiugia naujiena vietos gyventojams, ypač jaunoms šeimoms, kurios įsikūrė sparčiai besiplečiančiame rajone.
Kauno miesto tarybos 2015 m. kovo mėn. patvirtintas sąrašas, kuriame buvo numatytas savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimas viešame aukcione, buvo kelis kartus keičiamas. Artėjantis pakeitimas, planuojamas šių metų lapkritį, gali reikšti, kad buvusios „Žiburio“ pagrindinės mokyklos pastatas Verkių g. 30, kartu su jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bus išbrauktas iš šio sąrašo. Tai reiškia, kad minėtas turtas, priklausantis savivaldybei nuosavybės teise, nebus privatizuojamas.
Šis pokytis gali suteikti vilties daugeliui kauniečių šeimų, tikintis, kad jų vaikai galės lankyti mokyklą netoli namų, išvengiant kasdienio keliavimo po visą miestą ieškant ugdymo įstaigos.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad po to, kai „švietimo turinys“ buvo perkeltas iš Verkių g. 30, mokyklos pastatas (6087,73 kv. m ploto) ir kiti inžineriniai statiniai, įskaitant sporto aikštelę, 2019 m. birželį, mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės sprendimu, buvo įtraukti į privatizuojamo turto sąrašą. Tuometinė likutinė turto vertė siekė 427 906,19 Eur.
Klausimas, kiek lėšų iš mokesčių mokėtojų kišenės buvo išleista saugant tuščius ir apleistus objektus, „marinuojamus“ privatizacijai, ir kiek kainuos mokyklos atkūrimas Aukštuosiuose Šančiuose, lieka neatsakytas.
Neoficialūs šaltiniai teigia, kad mokykla galėjo būti pritaikyta Vokietijos kariškių vaikams, tačiau Kauno savivaldybės administracija šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Vis dėlto tikimasi, kad atnaujintoje „Žiburio“ mokykloje atsiras vietos ir kauniečių vaikams.
Šių metų spalio 16 d. savivaldybės Švietimo skyrius kreipėsi į Nekilnojamojo turto skyrių su prašymu nebeplanuoti parduoti mokyklos ir išbraukti ją iš privatizuojamų objektų sąrašo. Argumentuojama tuo, kad atsirado aplinkybių, dėl kurių šis turtas gali būti panaudotas savivaldybės funkcijoms atlikti. Planuojama, kad pastatas Verkių g. 30 bus pritaikytas ugdymo reikmėms. Tokį sprendimą leidžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
Vis dar likęs sąraše…
…kitas objektas – mokykla Savanorių prospekte, dėl kurios likimo su savivaldybe bylinėjosi buvę mokiniai ir jų tėvai. Deja, jie pralaimėjo. Įdomu tai, kad iki Visvaldo Matijošaičio išrinkimo meru, Savanorių pr. 91 esantis dviaukštis rąstinis pastatas (847 kv. m ploto) nebuvo pripažintas netinkamu ugdymo įstaigos veiklai, tačiau netrukus tapo avariniu.
Mokinių tėvų pasamdyti ekspertai teigė, kad pastato avaringumui pašalinti reikėtų apie 300 tūkst. eurų, tačiau savivaldybė atsisakė skirti lėšų. Savivaldybė, kaip mokyklos steigėja, teigė neturinti pakankamai lėšų. Medinis pastatas, stovintis Žaliakalnyje daugiau nei šimtą metų, netapo turistų traukos centru ar miesto puošmena.
Savivaldybės politikų pastangomis šis šimtą metų skaičiuojantis medinis pastatas prarado kultūros paveldo statusą ir buvo priverstinai ištuštintas. Mokyklos „kaltė“ buvo ta, kad ji su savo erdviu kiemu tapo nepageidaujama modernaus komercializmo statinių apsuptyje, kurie sparčiai keičia Savanorių prospekto veidą. Mokiniai buvo perkelti į kitas įstaigas, kurios nepasižymi erdviais plotais.
Kaip buvo anksčiau?
2014 m. archimede.lt rašė, kad Savanorių pr. 91 esantis unikalios architektūros pastatas, išlaikęs pradinį tūrį ir detales, yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šio pastato istorija siekia XIX a. pabaigą, kai pirklys Leiba Markusas statė medinių kareivinių kompleksus, kuriuos nuomojo Rusijos kariuomenės kuopoms.
„Medinis, dviejų aukštų, gontais dengtu stogu pastatas Savanorių pr. 91 statytas apie 1895 m. Pastate tilpo II Kauno tvirtovės pėstininkų pulko dvi kuopos. Kieme stovėjo pagalbiniai trobesiai – du mediniai, vienas mūrinis. Turtą L. Markusas buvo užstatęs Vilniaus žemės banke, iš banko žemė ir pastatai prieš 1920 m. perėjo Kauno miesto valdybos žinion. 1920–1926 m. name buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos. 1926 m. įsteigta IV–oji pigių butų kolonija. Kareivinių patalpos buvo suskirstytos pertvaromis (kambariais), viduryje paliktas platus koridorius su krosnimis. 1934 m. įkurti nakvynės namai. 1935–1958 m. pastate veikė 28–oji Kauno miesto pradinė mokykla. 1961–1989 m. 9–oji vakarinė-pamaininė mokykla. 1989–1993 m. pastate buvo įmonės „Banga“ konstruktorių biuras. 1993 m. įkurta Žaliakalnio pradinė mokykla. 2011 m. mokyklai suteiktas „Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos“ vardas. Čia ir toliau veikia mokykla (Vinco Bacevičiaus pradinė)“, – rašoma portale archimedel.lt.
Deja, jau nebeveikia…
Tačiau kyla klausimas, kodėl su tokiu politiniu (ar veikiau komerciniu) entuziazmu likviduotos pradinės mokyklos pastato privatizavimas vis dar „marinuojamas“ Kauno miesto savivaldybėje? Ar potencialiam pirkėjui nepalanki situacija, kai NT aukcionai vyksta internetinėje erdvėje?
Kas iš tikrųjų turi gerą „prieigą“, kad galėtų įsigyti tą mokyklos medinuką? Ar pretendentų pirkti – per daug, todėl sunku suderinti pozicijas dėl tinkamo galutinio šio turto įgijėjo?
Galbūt pati Kauno savivaldybė, neseniai paskelbusi apie pastangas saugoti mieste likusius medinės architektūros statinius, nebenori, kad medinis mokyklos statinys (kurio likutinė vertė – 4165,74 Eur) išnyktų iš Savanorių prospekto, atlaisvindamas sklypą verslui kurti šių laikų architektūros vertybes? Atsakymų į šiuos klausimus nėra, nes savivaldybėje viešai nekalbama.
Kiti sąrašo pokyčiai
Aiškinamajame rašte teigiama, kad iš privatizuojamo NT turto sąrašo išbraukiami 9 viešuose aukcionuose parduoti objektai, dėl kurių įsipareigojimai pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyti.
Taip pat siūloma pakeisti vieną sąrašo punktą ir prie parduodamos ūkinio pastato dalies kartu parduoti dalį buto Savanorių pr. 127 (67/100 nuo 52,43 kv. m bendrojo ploto).
Į sąrašą 2022 m. gruodį buvo įtraukta ir siurblinė (87,44 kv. m ploto) Vaidoto g. 209, tačiau dabar siūloma ją išbraukti, nes per porą metų savivaldybė išsiaiškino, kad prie pastato nėra galimybės suformuoti žemės sklypo.
Sąrašas papildomas 11 naujų nekilnojamojo turto objektų, kurie savivaldybės reikmėms nereikalingi net kaip socialiniai būstai. Pasak sprendimo projektą rengusių valstybės tarnautojų, šios laisvos gyvenamosios patalpos bus išbrauktos iš savivaldybės būsto fondo sąrašo ir įtrauktos į parduodamo turto sąrašą.
