Po Seimo rinkimų Kauno miesto taryboje didelių permainų neprognozuojama. Nors keletas Kauno miesto tarybos narių bandė laimę Seimo rinkimuose, tikėtina, kad jų bandymai nepakeis jėgų pusiausvyros savivaldybėje. Panagrinėkime, kaip pasirodė Kauno politikai ir kokios galimos pasekmės jų nesėkmės ar sėkmės atveju.
Aušra Papirtienė, politinė karjera ir nauji iššūkiai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) 2016 metais pristatė Aušrą Papirtienę kaip Šakiuose gimusią, rusų kalbos ir literatūros bakalaurą Šiaulių universitete bei edukologijos magistrę Kauno technologijos universitete. Ji dirbo mokytoja Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje, buvo Kauno savivaldybės tarybos narė ir aktyviai dalyvavo profesinių sąjungų veikloje. Už bendruomeniškumo skatinimą ji buvo apdovanota Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalu. Jos pomėgiai – grybavimas ir žvejyba.
A. Papirtienė, būdama „Vieningo Kauno“ nare nuo 2013 metų, ne kartą buvo išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Anksčiau Seimo narės patirties turinti politikė šiemet vėl bandė patekti į parlamentą su Remigijaus Žemaitaičio įkurta „Nemuno aušra“. 2016 metais ji į Seimą pateko būdama LVŽS sąraše, Kalniečių apygardoje įveikusi konservatorių Andrių Kupčinską. Tačiau 2020 metais toje pačioje apygardoje pralaimėjo konservatoriui Arvydui Anušauskui.
Politinis kraštovaizdis: „Vieningo Kauno“ atstovų ambicijos
„Vieningo Kauno“ atstovai siekia įsitvirtinti ne tik Kauno, bet ir šalies politikoje. Tačiau jų veikla Kauno savivaldybės tarybos posėdžiuose dažnai būna santūri. Panašiai elgiasi ir kitas buvęs parlamentaras Gediminas Vasiliauskas, kuris 2016 metais į Seimą pateko su LVŽS. Prieš šiuos rinkimus jis taip pat pasirinko „Nemuno aušrą“.
Seimo rinkimų rezultatai „Vieningo Kauno“ nariams
Po pirmojo Seimo rinkimų turo A. Papirtienė, surinkusi 2110 balsų, pakilo iš 40 į 27 vietą „Nemuno aušros“ sąraše ir pateko į antrą turą vienmandatėje apygardoje, kur varžysis su A. Anušausku. Tuo tarpu G. Vasiliauskas smuktelėjo iš 39 į 48 vietą (1113 balsai) ir antrajame ture nedalyvaus.
Kitiems „Vieningo Kauno“ frakcijos nariams Seimo rinkimai taip pat nebuvo sėkmingi. Tomas Žebuolis gavo 377 reitingo balsus ir smuktelėjo iš 70 į 84 vietą LVŽS sąraše. Benjaminas Želvis, būdamas Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše, surinko 2818 pirmumo balsų, tačiau smuktelėjo iš 10 į 18 vietą.
Konservatorių ir socialdemokratų galimybės
Kauno miesto savivaldybės taryboje esantys trys socialdemokratai taip pat dalyvavo Seimo rinkimuose. Frakcijos vadovas Darius Razmislevičius po pirmojo turo pakilo į 41 vietą (1940 reitingo balsų), o Robertas Kaunas – į 47 vietą (1668 pirmumo balsai).
D. Razmislevičius antrajame ture varžysis su konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi, kuris jau išrinktas į Seimą daugiamandatėje apygardoje. R. Kaunas susikaus su konservatoriumi Pauliumi Lukševičiumi.
Dar vienas konservatorius iš Kauno miesto savivaldybės tarybos, Martynas Prievelis, taip pat mėgins laimėti antrajame ture Šilainių apygardoje.
Galimos permainos Kauno miesto taryboje
Jei minėti kandidatai laimės Seimo rinkimuose, jų vietas Kauno miesto taryboje užims kiti bendrapartiečiai, kurie nedalyvavo 2023 metų savivaldos rinkimuose arba liko „už brūkšnio”. LVŽS frakcijoje pokyčių nebus, nes dvi šios partijos atstovės jau nebeturi galimybės varžytis dėl vietos Seime.
Rinkėjų aktyvumas ir rinkimų barjeras
Pirmame ture dalyvavo 52,06 proc. šalies rinkėjų. Prognozuojama, kad antrame ture balsuos mažiau žmonių. Iš 2 384 368 rinkėjų sąrašuose esančių, 2024 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 1 241 335.
Partijai, norinčiai patekti į Seimą, reikia surinkti 5 proc. balsų (62 067 rinkėjai), o jungtiniam sąrašui – 7 proc. balsų (86 894).
Apibendrinant, Seimo rinkimai Kauno miesto taryboje didelių pokyčių neįnešė, tačiau kai kurių politikų karjeros posūkiai gali turėti įtakos ateities politiniams procesams mieste.
