Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo anksčiau kontroliuota aviacijos remonto įmonė „Aviabaltika“, po teismų sprendimų uždraudžiančių jai veiklą Kauno oro uoste dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui, planuoja išsikelti, tačiau siekia gauti teisingą kompensaciją už savo turtą.
Lietuvos oro uostai (LTOU), kurie nuomojo žemę įmonei, teigia, kad „Aviabaltika“ privalo nedelsiant nutraukti veiklą pagal teismo nutartį, o klausimą dėl kompensacijos už nugriautus pastatus ir kitą turtą spręs teismas.
„Tai paralyžiuoja ir sustabdo mūsų veiklą Kauno oro uoste. Teismo sprendimą interpretuojame kaip nurodymą išsikelti. Be abejo, sprendimą vykdysime – naujų sraigtasparnių į šią teritoriją nebevešime ir veiklos čia nebevykdysime“, – BNS sakė „Aviabaltikos“ advokatas Andrius Būdvytis.
Klaipėdos apygardos teismas spalio 10 dieną laikinai uždraudė įmonei vykdyti veiklą išsinuomotame oro uosto žemės sklype ir pastatuose, išskyrus veiksmus, būtinus sklypui atlaisvinti. Teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo liepos 23 dienos sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų LTOU prašymu.
Apygardos teismo sprendimas įsigaliojo iš karto ir yra neskundžiamas.
LTOU informavo BNS, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Anot įmonės, bet kokia „Aviabaltikos“ veikla turėjo būti sustabdyta jau nuo liepos mėnesio, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pritarė Vyriausybės išvadai, jog būtent „Aviabaltikos“ veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui oro uosto apsaugos zonoje.
Kauno ir Klaipėdos teismai nurodė, kad už „Aviabaltikos“ draudimo pažeidimus atsakingiems asmenims gali būti skirta iki 300 eurų bauda už kiekvieną dieną. Be to, LTOU turi teisę išieškoti iš jų patirtus nuostolius.
LTOU prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo nugriauti visus statinius – biurą, sandėlį, inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti visas statybines atliekas.
**Neaiškumai dėl veiklos nutraukimo**
A. Būdvytis paaiškino, kad „Aviabaltika“ vykdo dvi pagrindines veiklas: rusiškų sraigtasparnių remontą ir aptarnavimą bei naujų ir naudotų atsarginių dalių prekybą. Pastaroji veikla gali būti tęsiama, nes jai nereikia fizinio buvimo šiose patalpose, tačiau gamybos veiklos nutraukimas yra sudėtingesnis.
„Pavyzdžiui, turime sutvarkytą Kamerūno sraigtasparnį, kuris dalyvauja tarptautinėse misijose. Jį reikia perduoti, išgabenti ir atiduoti klientui. Jei veikla bus sustabdyta, kreipsimės į teismą dėl išaiškinimo, ar tai bus laikoma veikla. Sraigtasparnį reikia išardyti, nes kitaip jo neįmanoma transportuoti“, – aiškino advokatas.
Pasak jo, įmonė dar praėjusių metų gruodį pateikė LTOU grafiką, kuriame numatytas 24 mėnesių terminas išsikraustymui. Tačiau kraustymosi darbai nebuvo pradėti, laukiant galutinio teismo sprendimo dėl Vyriausybės nutarimo įmonės atžvilgiu.
„Gamybai patalpas rasti sudėtinga. Turime arba pasistatyti naujas, arba pritaikyti esamus pastatus, o tai užtrunka. Aleksoto aerodromas arba Alytaus aerodromas galėtų būti tinkami, nes bandymams reikalinga speciali vieta“, – teigė A. Būdvytis.
Be to, kol įmonė įsikurs naujoje vietoje, ji turės išlaikyti apie 50 darbuotojų – mechanikų, kurių atleisti negalima, nes tai yra specifiniai specialistai, kurių vėliau bus sunku rasti.
**Teismų pozicija: veikla turi būti nutraukta**
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad „Aviabaltikos“ veikla Kauno oro uoste teisminio ginčo metu kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Aviabaltika“ skunde apygardos teismui teigė, kad Vyriausybei 2023 metų spalį pripažinus įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties Kauno oro uoste, jokia kita įmonės veikla nebuvo uždrausta ar apribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.
Todėl, bendrovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neturės jokios įtakos, net jei galutinis teismo sprendimas būtų palankus LTOU.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad grėsmė būsimo ieškovui (LTOU) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra reali. Tuo tarpu „Aviabaltikos“ skunde išdėstyti argumentai, esą tokia grėsmė neįrodyta, nėra pagrįsti“, – nutarė Klaipėdos apygardos teismas.
„Aviabaltika“ teismui aiškino, kad 1998–2023 metais, nuomodamasi valstybinę žemę Kauno oro uoste, ji statė ir rekonstravo įvairios paskirties statinius, o jos ryšiai nebuvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų.
Be to, Vyriausybei dar 2021 metų vasarį pripažinus ją neatitinkančia šių interesų, „Aviabaltika“ 2021–2022 metais tiekė Lietuvos kariuomenei įvairias sraigtasparnių dalis, o tai, anot įmonės, paneigia išvadą, kad jos veikla oro uoste yra pavojinga ir neatitinka šalies saugumo interesų.
Tuo metu LTOU teismui teigė, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne tik „Aviabaltikos“ buvimas Kauno oro uoste, bet ir jos vykdoma veikla. LTOU teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepaneigia vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių įmonė buvo pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.
„Atsakovės („Aviabaltikos“) neteisėtas buvimas ir veiklos vykdymas žemės sklype negali būti laikomas paneigiančiu pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nurodė teismas.
Remdamasis Vyriausybės nutarimu ir vyriausybinės komisijos protokolu, teismas nusprendė, kad „Aviabaltika“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų buvo pripažinta būtent dėl jos veiklos, nuolatinių ryšių su Lietuvai priešiškų valstybių institucijomis arba tų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos.
LTOU anksčiau informavo BNS, kad pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą.
**Ginčas dėl kompensacijos už turtą**
„Aviabaltikos“ advokatas teigia, kad pagal žemės nuomos sutartį su LTOU yra numatytos dvi galimybės: pasibaigus sutarčiai, LTOU gali nupirkti pastatus arba, jei nenori to daryti, pastatai turi būti nugriauti, už tai teisingai atlyginant.
„Mes suprantame, kad tokiu atveju jie mums turi atlyginti rinkos kaina, o LTOU aiškina, kad mes turime nugriauti, ir jie turi atlyginti tik už nugriovimą. Ginčo esmė teisme yra tokia – ar nugriaunant jie turi atlyginti turto rinkos kainą, ar tik nugriovimo kainą. Kadangi jie nupirkti nenori, lieka tik nugriovimas, bet už tai turi teisingai atlyginti, nes sunaikina mūsų turtą“, – aiškino A. Būdvytis.
Lietuvos oro uostai teigia, kad jie nepageidauja įsigyti „Aviabaltikos“ pastatų, todėl bendrovė privalo juos nugriauti.
A. Būdvyčio teigimu, įmonės gamybos bazė kaip turtas buvo įvertinta 3 mln. eurų – tiek įmonė norėtų atgauti, jei LTOU nupirktų pastatus. Jei jie būtų griaunami, prisidėtų persikraustymo ir griovimo išlaidos.
„Sutartyje nurodyta, kad už nugriovimą turės būti teisingai atlyginta. Toliau teismas spręs, kaip turės būti atlyginta „Aviabaltikai“ už pastatų nugriovimą“, – teigė LTOU.
„Mes situaciją priimame natūraliai ir suprantame, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai esame įvykių auka. Tačiau, kai prieiname prie nuosavybės ir konstitucinių teisių, politika neturėtų vaidinti jokio vaidmens. Jeigu valstybė nori būti saugi tokiu būdu, gerai, būkite, bet jeigu nuo 1991 metų leidote ten kurti bazę, dabar negalite tiesiog ateiti ir atimti. Turite išpirkti, ir mes sutinkame“, – BNS sakė „Aviabaltikos“ atstovas.
LVAT šių metų liepos 24 dieną galutinai nusprendė, kad „Aviabaltika“ teisėtai pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, todėl ji negali pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties Kauno oro uoste.
LVAT pabrėžė, kad bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.
„Aviabaltika“ prekiauja aviacijos technika ir įranga bei teikia sraigtasparnių remonto paslaugas Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje. Jos angarai yra valstybiniame žemės sklype, kurio nuomos sutartį įmonė tęsė nuo 1994 metų, o paskutinį kartą ji buvo pratęsta iki 2023 metų spalio.
2023 metų spalio 4 dieną Vyriausybė pripažino įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Nutarimas buvo inicijuotas įmonei siekiant pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį su Lietuvos oro uostais.
