Hektaro kaina 2025

Hektaro kaina 2025

Lietuvos žemės ūkio sektorius išlieka vienu iš strateginių šalies ekonomikos segmentų. Žemės sklypų kaina, ypač žemės ūkio paskirties, yra svarbus rodiklis, lemiantis investicinius sprendimus, ūkininkų galimybes plėsti veiklą ir bendrą šalies žemės ūkio konkurencingumą. 2025 metais hektaro kaina pasiekė naujus aukštumas, o kainų pokyčius lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai: geopolitinė situacija, ES subsidijos, klimato kaita bei vietinė pasiūlos ir paklausos dinamika.

Šiame straipsnyje apžvelgiama ūkininkų galimybes plėsti veiklą, pateikiama palyginamoji analizė su kitomis ES šalimis, aptariamos pagrindinės tendencijos ir pateikiamos prognozės ateičiai.

Bendra hektaro kainų situacija Lietuvoje 2025 m.

Remiantis Valstybinės žemės tarnybos (VŽT) duomenimis, 2025 metais vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Lietuvoje pasiekė 6 800 eurų už hektarą, tai yra 12,4 % daugiau nei 2024 m., kai vidutinė kaina siekė apie 6 050 eurų.

Didžiausias kainų augimas fiksuotas šiuose regionuose:

• Kauno apskritis: nuo 7 100 €/ha (2024 m.) iki 8 200 €/ha (2025 m.) – 15,5 % augimas;

• Panevėžio apskritis: nuo 6 500 €/ha iki 7 400 €/ha – 13,8 % augimas;

• Šiaulių apskritis: nuo 6 200 €/ha iki 7 000 €/ha – 12,9 % augimas.

Mažesnis kainų augimas fiksuotas Pietų ir Rytų Lietuvoje, ypač Alytaus ir Utenos apskrityse, kur vidutinė kaina išaugo vos 6–7 %, dėl menkesnio investicinio susidomėjimo bei mažesnio našumo dirbamos žemės.

Kas lemia hektaro kainų augimą?

1. ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas

2023–2027 m. laikotarpiu Lietuva gavo apie 4,3 mlrd. eurų ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Didelė šios paramos dalis skirta tiesioginėms išmokoms už deklaruotą plotą. Tai skatina ūkininkus plėsti valdomus sklypus, ypač derlingose vietovėse, ir kelia paklausą žemės rinkoje.

2. Investuotojų grįžimas į žemės rinką

Po 2022–2023 m. infliacijos šoko, investuotojai vėl gręžiasi į fizinius aktyvus. Žemės ūkio paskirties žemė, kaip stabilus ir infliacijai atsparus turtas, tapo vienu iš prioritetų institucinėms investicijoms bei stambiems ūkininkams, siekiantiems konsoliduoti laukus.

3. Klimato pokyčių poveikis ir derlingumo skirtumai

Dėl dažnėjančių sausros periodų pietinėje Lietuvoje bei padidėjusio lietingumo šiaurinėje dalyje, ūkininkai aktyviau ieško žemių aukštesnėse, mažiau užmirkstančiose vietose. Tai skatina žemės kainų diferenciaciją pagal klimatinius veiksnius.

Hektaro kainos ES kontekste

Lietuva 2025 m. išlieka tarp ES šalių su vidutine hektaro kaina, tačiau sparčiai vejasi senbuves. Remiantis Eurostat duomenimis:

Matyti, kad Lietuva jau lenkia kai kurias Rytų Europos šalis, tačiau atotrūkis nuo Vakarų Europos išlieka ženklus.

Nuomos rinkos įtaka hektaro kainoms

Kartu su žemės kainomis brangsta ir nuomos rinka. Vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina 2025 m. Lietuvoje pasiekė 220 €/ha per metus, tai yra apie 11 % daugiau nei 2024 m. Šis augimas taip pat susijęs su didesniu žemės produktyvumu ir grūdų kainų stabilizavimusi po 2022–2023 m. šoko.

Apskričių pjūvyje:

• Aukščiausios nuomos kainos: Kauno, Panevėžio, Šakių, Kėdainių regionuose – 260–280 €/ha.

• Mažiausios nuomos kainos: Zarasų, Lazdijų, Varėnos rajonuose – 130–160 €/ha.

Ribojimai ir įstatyminės pataisos

Svarbu paminėti, kad nuo 2024 m. pabaigos Lietuvoje įsigaliojo nauji įstatyminiai ribojimai žemės įsigijimui juridiniams asmenims bei stambiems žemės savininkams. Nuo šiol vienam subjektui leidžiama turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės, jeigu veikla vykdoma tik viename rajone. Tai kiek pristabdė spekuliatyvinius pirkimus, tačiau realaus kainų mažėjimo nepaskatino – pasiūla išliko ribota.

Prognozės 2026 metams

Ekonomistai ir žemės rinkos analitikai išskiria kelis scenarijus:

1. Bazinis scenarijus:

Tikėtinas vidutinis kainų augimas 2026 m. – apie 6–8 %, ypač derlingose vietovėse. Tai būtų nuosaikus, bet stabilus augimas, grindžiamas nuolatine paklausa.

2. Optimistinis scenarijus:

Jei ES parama bus tęsiama aukštu lygiu, o grūdų kainos atsigaus, žemės kaina gali pasiekti 7 500–8 000 €/ha jau 2026 m.

3. Neigiamas scenarijus:

Dėl klimato nelaimių (pvz., sausros ar potvynių) arba geopolitinių neramumų (pvz., sankcijų Rusijai plėtros), gali būti fiksuotas trumpalaikis kainų kritimas – iki 5–7 %.

2025 metais hektaro kaina Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį, o šį augimą skatina tiek vietiniai, tiek globalūs veiksniai: ES parama, klimato kaita, investicijų grąžos poreikis ir spekuliaciniai lūkesčiai. Nepaisant to, Lietuva vis dar išlieka pigesnių žemės rinkų tarpe Europos Sąjungoje, todėl galimybės investuoti išlieka aktualios tiek vietiniams, tiek užsienio subjektams.

Siekiant subalansuotos rinkos plėtros, būtina tęsti reguliavimą, užtikrinti jaunųjų ūkininkų galimybes įsigyti žemę bei skatinti darnų kaimo plėtrą. Hektaro kaina ir toliau bus vienas esminių rodiklių, atspindinčių šalies žemės ūkio potencialą bei investicinį patrauklumą.

D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai apie hektaro kainą 2025 m.

Vidutinė nuomos kaina siekia 220 eurų už hektarą per metus, bet derlinguose regionuose (Kauno, Panevėžio, Šakių) gali viršyti 260 €/ha.