Sveikata ir prieinamumas regionų gyventojams
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pastaruoju metu nuolat susiduria su reformų ir optimizavimo iššūkiais. Nors reformas motyvuoja siekis centralizuoti paslaugas ir garantuoti aukštesnę kokybę, jos skaudžiai atsiliepia regionų gyventojams, kuriems medicininė pagalba tampa sunkiau pasiekiama. Uždarius vietinės ligoninės skyrių, o kartais ir visą įstaigą, būtinos paslaugos, pavyzdžiui, gimdymo ar skubios pagalbos, gali nutolti dešimtimis kilometrų – neretai net 80 km ar daugiau – keliant rimtą nerimą dėl gyvybės ir sveikatos saugumo.
Optimizavimo kaina: didėjantis atstumas ir rizika
Pagrindinis argumentas, skatinantis ligoninių skyrių uždarymą, yra per mažas paslaugų skaičius ir nepakankamas specialistų kiekis. Pavyzdžiui, norint išlaikyti aukštą gimdymo skyriaus kokybę, ministerija yra nustačiusi minimalų 600 gimdymų per metus slenkstį. Daugelis rajonų ligoninių šio skaičiaus nepasiekia.
Statistika pabrėžia tendenciją: pagal Higienos instituto ir LRT duomenis, mažosiose rajonų ligoninėse gimdymų skaičius smarkiai svyruoja ir nuolat mažėja. 2022 metais kai kuriose ligoninėse per pirmuosius keturis mėnesius gimdyvių skaičius siekė vos apie 33, o tai yra kur kas mažiau nei reikalaujama norma. Šis faktas lemia skyrių uždarymą, tačiau neatsižvelgiama į atstumą. Mažėjant paslaugų prieinamumui, didėja vidutinis atstumas, kurį regionų gyventojai turi įveikti norėdami pasiekti stacionarinę pagalbą, kas tampa ypač pavojinga ūminių būklių atveju.
Šis paslaugų koncentravimas didmiesčiuose reiškia, kad regionų gyventojai susiduria su dvigubu iššūkiu:
- Transporto problema: prastas viešasis transportas regionuose verčia žmones priklausyti nuo asmeninio automobilio, taksi, arba kaimynų pagalbos.
- Laiko problema: kritinėmis situacijomis, pavyzdžiui, miokardo infarkto, insulto ar komplikuoto gimdymo atveju, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi. 80 km atstumas gali reikšti 1–1,5 valandos kelio, o tai gali būti lemtinga.
Pacientų balsas ir regionų naujienos
Vietos bendruomenės ir merai aktyviai protestuoja prieš priimamus sprendimus, pabrėždami, kad žmogaus gyvybė neturi būti matuojama statistiniais slenksčiais. Merai rėžia: šeimos čia nesikels, jei nebus užtikrintas minimalus saugumas. Mažėjantis medicinos paslaugų prieinamumas tiesiogiai veikia ir regionų demografiją, skatindamas jaunų šeimų emigraciją į didmiesčius.
Ši problema yra viena aktualiausių regionų naujienos temų, nes atspindi fundamentalią regionų plėtros problemą – paslaugų kokybė ir prieinamumas. Gyventojai, neturintys greitos ir adekvačios medicininės pagalbos, jaučiasi palikti likimo valiai.
Ieškant pusiausvyros: kaip atkurti pasiekiamumą?
Sveikatos sistemos reformos turi rasti pusiausvyrą tarp paslaugų kokybės ir jų prieinamumo. Visiškas skyrių uždarymas nėra vienintelis sprendimas. Galimos alternatyvos, kurios padėtų atkurti pasiekiamumą regionuose:
- Greitosios pagalbos tinklo stiprinimas: padidinti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių skaičių ir sustiprinti jų komandas, kad jos galėtų greičiau pasiekti atokias vietas ir profesionaliai transportuoti pacientus į specializuotus centrus.
- Slaugytojų ir komandos vaidmuo: stiprinti šeimos gydytojo komandą regionuose, didinant slaugytojų kompetenciją ir funkcijas. Pavyzdžiui, iki 2030 m. planuojama suformuoti pilną šeimos gydytojo komandą, kuri apims ir socialinį darbuotoją, taip užtikrinant kompleksinę priežiūrą vietoje ir mažinant priklausomybę nuo stacionarinių paslaugų.
- Pavėžėjimo paslaugos: suteikti valstybės dotuojamą pavėžėjimo paslaugą tiems regionų gyventojams, kuriems tenka vykti į procedūras ar konsultacijas toli nuo namų. Ši paslauga yra itin svarbi pacientams, kuriems reikalinga, pavyzdžiui, nuolatinė dializė, kuriai jie turi įveikti vidutinį 20 km atstumą. Apie pilotinius tokių projektų rezultatus nuolat informuoja regionų naujienos.
Sveikatos priežiūros paslaugų koncentracija didžiuosiuose centruose kelia rimtą egzistencinį klausimą regionų gyventojams. Nors siekis optimizuoti ir pagerinti kokybę yra pagrįstas, jis neturi būti įgyvendintas pacientų saugumo sąskaita. Reikia skubių sprendimų, kad minimalus medicininės pagalbos pasiekiamumas būtų užtikrintas visoje šalyje, o atstumas iki gyvybiškai svarbių paslaugų netaptų grėsme. Investicijos į GMP ir stipresnę pirminę priežiūrą yra būtinos, norint užtikrinti vienodą Lietuvos piliečių teisę į sveiką ir saugų gyvenimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie sveikatos priežiūros prieinamumą regionuose
Pagrindinis motyvas yra optimizavimas ir siekis užtikrinti paslaugų kokybę. Sveikatos apsaugos ministerija nustato minimalius paslaugų apimties slenksčius (pvz., minimalus gimdymų skaičius per metus). Jei ligoninės skyrius (pvz., gimdymo ar chirurgijos) nepasiekia šių normų, manoma, kad jame negali būti sukaupta pakankamai patirties ir resursų, reikalingų sudėtingiems atvejams gydyti, todėl paslaugos centralizuojamos didesniuose centruose.
Pagrindinė problema yra laiko veiksnys. Uždarius vietinį skyrių, pacientams tenka vykti didelį atstumą (kartais 80 km ar daugiau) iki artimiausios veikiančios ligoninės.
Kritinė rizika kyla ūmių būklių atveju, pavyzdžiui, insulto, miokardo infarkto ar komplikuoto gimdymo, kur kiekviena pavėluota minutė gali būti lemtinga. Ilgesnis kelionės laikas ženkliai sumažina sėkmingos pagalbos tikimybę.
Akcentuojamas Pirminės sveikatos priežiūros (PSP) stiprinimas vietoje. Planuojama stiprinti šeimos gydytojų komandas, jas papildant slaugytojais, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, kad būtų galima teikti kompleksinę priežiūrą kuo arčiau namų.
Be to, numatytas Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo stiprinimas ir atnaujinimas, siekiant užtikrinti greitesnį reagavimą ir pacientų transportavimą į specializuotus centrus.
Vietoj visiško skyrių uždarymo, galimos alternatyvos:
Pavėžėjimo paslaugos: Subsidijuojamas transportas pacientams, kuriems reikalingos planinės procedūros ar konsultacijos nutolusiuose centruose.
Dienos stacionarai ir palaikomoji priežiūra: Regioninėse ligoninėse išlaikyti dienos stacionaro, slaugos ir palaikomosios priežiūros paslaugas, kurios nereikalauja aukščiausio lygio specializacijos, bet yra būtinos vietos bendruomenei.
Teletariba: Aktyviau naudoti nuotolines konsultacijas (teletaribą), kad pacientai galėtų gauti specialisto konsultaciją neišvykdami iš namų ar vietinio PSP centro.
Blogas medicinos paslaugų prieinamumas yra vienas iš emigraciją skatinančių veiksnių. Jaunos šeimos, ypač turinčios mažų vaikų, renkasi gyventi ten, kur yra užtikrintas greitas ir kokybiškas sveikatos paslaugų, įskaitant gimdymo ir skubios pagalbos, prieinamumas.
Trūkstant saugumo jausmo dėl medicininės pagalbos, mažėja regionų patrauklumas gyventi ir kurtis, o tai ilgainiui prisideda prie bendros socialinės ir ekonominės atskirties didėjimo.
