Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad AB „Grigeo Klaipėda“ privalo sumokėti uostamiesčio savivaldybės valdomai AB „Klaipėdos vanduo“ baudą už gerokai taršesnių nuotekų valymą. Pagal teismo sprendimą priteista bauda siekia 235 795,11 eurų. Teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto ir yra reikšmingas visam vandentvarkos sektoriui.
Skola bendrovei „Klaipėdos vanduo“ susidarė dar prieš dvejus metus pagal sutartis už laikotarpį nuo 2023 m. vasario iki spalio. Apeliacinis teismas atmetė „Grigeo Klaipėda“ priešieškinį, kuriuo įmonė siekė pripažinti keletą šių sutarčių punktų negaliojančiais bei panaikinti baudų priteisimą. Teismas tenkino „Klaipėdos vanduo“ ieškinį, kuriuo įmonė siekė kompensacijos už „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų valymą, kurių koncentracija siekia 32,2 proc. projektinių Klaipėdos nuotekų valyklos pajėgumų. Apeliacinis teismas taip pat patvirtino, kad Klaipėdos apygardo teismo sprendimas buvo visiškai pagrįstas.
„Džiaugiamės apeliacinio teismo sprendimu, kuris dar kartą patvirtina, kad veikėme teisėtai, pagrįstai ir atsakingai. Taip pat tai patvirtino, kad Lietuvoje galiojančių taisyklių turi laikytis visi – be išimčių ir be specialių sąlygų. Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad į miesto nuotekų sistemą patektų reikalavimus atitinkančios nuotekos, nes tai tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga ir gyventojų saugumu“, – sako „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Teismo nutartyje nurodoma, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekose gausu krakmolo, klijų ir kitų gamybos metu susiformuojančių medžiagų, kurios yra itin lipnios ir užkemša didelę dalį AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros įrenginių, nusėda ant sienelių, filtrų, dėl to reikia papildomų technologinių ir žmogiškųjų resursų įrangos priežiūrai, remontui ir atnaujinimui.
2022 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kuriuo nustatyta nauja baudų (netesybų) skyrimo tvarka. Pagal ją jei abonento nuotekose yra daugiau teršalų, nei leidžia sutartyje nustatytos ribos (kurios negali būti viršytos dėl valymo įrenginių galimybių), už kiekvieną viršytą medžiagą skaičiuojama bauda.
Byloje bendrovei „Klaipėdos vanduo“ atstovavusios advokatų kontoros „WIDEN“ partnerė, advokatė Vilma Sabaliauskienė pažymi: „Ši byla suformavo svarbų precedentą visam sektoriui, nes įgalino principo „teršėjas moka“ realų veikimą. Teismo sprendimas užtikrina didesnę teisinę apsaugą visiems vandentvarkos rinkos dalyviams, o visuomenei parodo, kad aplinkosaugos pažeidimai negali būti toleruojami“.
Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju „baudos tikslas yra ne tik kompensuoti nuostolius, bet ir turėti prevencinį poveikį. Ieškovė, būdama nuotekų valytoja, privalo garantuoti nuotekų valymo kokybę, o didelė ir nenuspėjama atsakovės tarša kelia riziką valymo procesui ir reikalauja papildomų išteklių, investicijų bei technologinio proceso staigių pasikeitimų“.
Teismas taip pat nurodė, jog nuotekų tvarkymo įmonės tikslas yra suteikti viešąsias paslaugas dėl buitinių nuotekų tvarkymo gyventojams, vartotojams. Verslas yra savo srityje veikiantis profesionalas ir privalo pats pasirūpinti savo gamybinių nuotekų valymu. Lietuvos Apeliacinis teismas konstatavo, jog „nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė pagal jos išleidžiamų nuotekų pobūdį ir jų koncentraciją yra dominuojanti teršėja, kuriai dėl susiklosčiusių aplinkybių (uždraudus atsakovei naudoti savo reikalavimų neatitinkančius nuotekų valymo įrenginius) visas jos veikloje susidarančias nevalytas gamybines nuotekas teko išleisti į ieškovės nuotekų tinklus, kurios nuotekų valymo įrenginiai nebuvo pritaikyti valyti gamybines nuotekas, kadangi ieškovė yra buitinių nuotekų valytoja.“
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Šiuo metu teismuose dar laukia nagrinėjimo kitos bylos, kuriose baudų apmokėjimo reikalaujama pagal kitas nuotekų tvarkymo sutartis. Dalis jų buvo sustabdytos dėl sąsajų su išnagrinėta byla, todėl artimiausiu metu jos turėtų būti atnaujintos.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
