Finansų ministerija teikia Vyriausybei išvadą, kurioje siūloma pritarti Seimo narių parengtiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektams, siekiantiems aiškiau ir tiksliau reglamentuoti gyventojų pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimą nuo 2026 m. sausio 1 d.
„Priimtos, tačiau dar neįsigaliojusios įstatymo nuostatos gali sudaryti prielaidų neaiškiam jų taikymui. Įvertinant tai, privalome tiksliai ir aiškiai susieti atskiras apmokestinimo sąlygas su pačiomis pajamomis, o ne su mokesčių mokėtojo statusu. Tai užtikrins skaidrų, logišką ir konstituciškai pagrįstą pajamų apmokestinimą“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Šiuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti tvarka numato atskirus pajamų mokesčio tarifus žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms, tačiau nėra aiškiai detalizuota, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos su žemės ūkio veikla nesusijusioms pajamoms.
Pasak ministro, siūlomais pakeitimais būtų aiškiai įtvirtinta, kad progresiniai 15 ir 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos nebūtų įtrauktos į kitas pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčio tarifai.
Kartu, įvertinant į tai, kad pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikomi atskiri tarifai, būtų numatytas atskiras joms taikomo mokesčio kredito apskaičiavimo mechanizmas, išlaikantis minimalią 5 proc. efektyviojo tarifo ribą metinėms pajamoms neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 procentų ribą pasiekiant pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų. Taip pat būtų patikslinta šioms pajamoms tenkančių leidžiamų atskaitymų ir mokestinių nuostolių pripažinimo tvarka.
Pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
