Jaunam ūkininkui pradžia dažnai prasideda nuo idėjos. Tačiau tam, kad ji virstų realiu ūkiu, reikia ne tik ryžto, bet ir aiškaus plano. Birželio 1-ąją atsiveria viena svarbiausių galimybių šiam startui – renkamos paraiškos paramai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Paraiškos bus priimamos tik vieną mėnesį – nuo birželio 1 d. iki 30 d. Tad svarstantiems apie savo ūkio kūrimą ar plėtrą, dabar pats metas įsivertinti galimybes ir imtis veiksmų – pasikonsultuoti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ekonomikos konsultantais ir pasirengti iš anksto.
Kam skirta ši parama?
Parama orientuota į tuos, kurie dar tik pradeda ūkininkauti. Ja gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems dar nėra suėję 41 metai, ir kurie pirmą kartą registruoja ūkį ir tampa jo valdytojais.
Kaip teigė Vaida Čepienė, LŽŪKT vyriausioji ekonomikos specialistė, svarbu nepavėluoti – paraišką galima pateikti tik per pirmuosius dvejus metus nuo ūkio ar valdos įregistravimo pareiškėjo vardu. Praėjus šiam laikotarpiui, pretenduoti į paramą nebegalima.
Ne tik idėja, bet ir planas
Norint gauti paramą, būtinas aiškus ir pagrįstas verslo planas. Jame turi būti numatyta, kaip ūkis bus kuriamas, kokia veikla vykdoma ir kaip jis generuos pajamas.
Vienas svarbiausių rodiklių – valdos ekonominis dydis (VED). Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos ūkis turi pasiekti ne mažesnį kaip 12 000 ir ne didesnį kaip 70 000 Eur VED. Šis lygis turi būti išlaikomas dar 3 arba 5 metus, t. y. visą kontrolės laikotarpį.
Taip pat keliami reikalavimai pajamoms: paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais ir kontrolės laikotarpiu pajamos iš žemės ūkio veiklos ir perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, turi siekti bent 12 minimalių mėnesinių algų per metus ir sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. nustatytos VED reikšmės.
„Tai reiškia, kad vertinama ne tik idėja, bet ir jos realus pagrįstumas – ar ūkis bus gyvybingas. Taigi, pareiškėjas įsipareigoja vykdyti veiklą pagal verslo planą, užtikrinti jos tęstinumą ir išlaikyti nustatytus rodiklius visą kontrolės laikotarpį“, – pabrėžia V. Čepienė.
Kada parama neskiriama?
Parama neskiriama, jei ūkis faktiškai nėra kuriamas iš naujo, o tik perimamas, pavyzdžiui, iš sutuoktinio jį perregistruojant. Taip pat ji netaikoma, jei naudojami tie patys žemės sklypai, už kuriuos sutuoktinis jau buvo gavęs paramą pagal šią priemonę ankstesniu laikotarpiu (įskaitant 2014–2020 m. laikotarpį).
Kiek galima gauti?
Vienam jaunajam ūkininkui gali būti skiriama iki 60 000 Eur paramos, suteikiant galimybę gauti ir lengvatinę paskolą, todėl bendra finansavimo suma gali siekti iki 100 000 Eur.
Parama gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir būti skirta tiek žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklai, tiek ūkyje užaugintos ar pagamintos produkcijos perdirbimui (įskaitant pirminį perdirbimą).
Ką galima finansuoti?
Už paramos lėšas galima finansuoti naujas ar naudotas investicijas, būtinas ūkio veiklai vykdyti:
- žemės ūkio techniką;
- technologinę ir kompiuterinę įrangą;
- transporto priemones;
- ūkinius gyvūnus;
- daugiamečius augalus;
- statinių statybą;
- infrastruktūros įrengimą;
- projekto rengimo ir administravimo paslaugas;
- kitas su verslo plano įgyvendinimu susijusias išlaidas.
Tai leidžia nuo pat pradžių kurti modernesnį ir konkurencingesnį ūkį.
Kas lemia sėkmę?
Pasak LŽŪKT vyriausiosios ekonomikos specialistės, pirmumo balai skiriami pagal ūkio kokybę – vertinama, ar jis tvarus, ekonomiškai pagrįstas ir kuriantis didesnę pridėtinę vertę. Kuo daugiau balų surenkama, tuo didesnė tikimybė gauti paramą. Vertinant paraiškas atsižvelgiama į:
- ūkio kryptį ir VED – prioritetą teikiant didesnę pridėtinę vertę kuriantiems sektoriams bei ekonomiškai pagrįstiems, pakankamo dydžio ūkiams;
- investicijas į modernizavimą ir inovacijas – jei numatoma diegti naujas technologijas, skaitmeninimo sprendimus, inovacijas, kurios leidžia geriau panaudoti išteklius ar gerinti produkcijos kokybę;
- ūkio vietovę – daugiau balų gali būti skiriama ūkiams, kuriamiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;
- pažangesnius ūkininkavimo sprendimus: ekologinį ūkininkavimą – jei ūkis sertifikuotas arba planuojama vykdyti ekologinė veikla; mišrus ūkis – kai derinamos kelios veiklos (pvz., daržininkystė ir gyvulininkystė), mažinant riziką; produkcijos perdirbimas – kai planuojama ne tik auginti, bet ir perdirbti produkciją, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę.
Laikas veikti – dabar
„Paraiškų teikimui skirtas vos vienas mėnuo, tad pasiruošimas tampa lemiamas. Gerai parengtas verslo planas, aiškūs skaičiavimai ir įvertintos galimybės dažnai nulemia rezultatą – šiame etape ypač svarbi specialistų pagalba. Konsultavimo tarnybos ekonomikos konsultantai padeda įvertinti idėjos realumą, parengti verslo planą ir visus reikalingus dokumentus. Laiko nedaug – verta pradėti jau dabar, nuo pokalbio su konsultantu, dirbančiu kiekviename rajone“, – pataria vyriausioji LŽŪKT ekonomikos specialistė Vaida Čepienė.
Parengė LŽŪKT vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė
