Vilniuje vykusioje tarptautinėje saugumo ir gynybos konferencijoje „Ginti Baltijos šalis“ dalyvaujantys kariniai ekspertai pareiškė, kad NATO šalys neturėtų pakeisti įprastinės žvalgybos ir ilgo nuotolio smūgio pajėgumų („gilus smūgis“ 300 km ir toliau) bepiločiais orlaiviais, nors jų panaudojimas Ukrainos fronte ir pasiteisino. Gynybos ir saugumo ekspertų teigimu, bepiločių orlaivių pajėgumai turėtų sustiprinti tradicines priemones ir išplėsti jų efektyvumą karinio konflikto metu.
„Ginant Baltiją“ konferencija subūrė per 500 saugumo, gynybos ir karo ekspertų, diplomatų ir politikų. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės vadai, gynybos ekspertai iš Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV.
Diskutuodami apie Baltijos regiono gynybą, dalyviai akcentavo būtinybę matyti platesnį vaizdą. Arktis, Šiaurės Atlantas ir Vakarų Europa yra ne tik užnugaryje arba jūrų, oro ir sausumos keliai į mūsų regioną – Baltijos šalis, bet ir iš jo išeinantys maršrutai, iš Rytų į Vakarus. Todėl, kylant klausimams dėl transatlantinės vienybės, atsiranda naujų politinių, diplomatinių, ekonominių ir karinių galimybių ieškoti bendro pagrindo ir bendrų sprendimų.
Ekspertai pabrėžė, kad Baltijos jūra, be abejo, yra vienintelis realus kelias tiekti pajėgas rytiniame NATO flange ir sudaryti sąlygas sąjungininkams atvykti karinio konflikto metu. Dėl šios priežasties Rusija prieš keletą metų pradėjo hibridines operacijas šiame regione (taip pat ir pačioje Baltijos jūroje), siekdama formuoti potencialią veiklos sritį savo naudai. Vakarų atsakas negali apsiriboti vien karinėmis priemonėmis – reikalingi politiniai ir infrastruktūriniai NATO ir ES sprendimai. Deja, šie sprendimai vėluoja.
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad potencialus priešas yra pajėgus prisitaikyti. Jo pritaikymas visų pirma orientuotas į pigius ir greitai dislokuojamus sprendimus (dronai, valdomos aviacinės bombos, Šiaurės Korėjos tiekiami ginklai ir kt.). Tokiu būdu, nors Rusija ir toliau technologiškai atsilieka nuo Vakarų, tokie sprendimai įgalina jai pradėti išsekimo karą – tokį, kuriam agresorė vis dar turi išteklių ir motyvacijos.
Reikia pažymėti, kad NATO ir Rusijos karas greičiausiai skirsis nuo to, ką matome Ukrainoje. Pavyzdžiui, sąjungininkai turi žymiai pažangesnius žvalgybos ir ilgo nuotolio smūgio pajėgumus tiek kokybės, tiek kiekybės atžvilgiu. Šie pajėgumai gali išspręsti Rusijos A2/AD („prieigos/uždraudimo zonoje“) „burbulo“ problemą Baltijos regione (Kaliningrade ir Sankt Peterburge), taip sudarydami sąlygas sąjungininkų logistikai ir pajėgoms atvykti ne tik jūra, bet ir – bent jau tam tikru mastu – sausuma ir oru. Todėl NATO šalys neturėtų pakeisti savo įprastinės žvalgybos ir gilaus smūgio pajėgumų bepiločiais orlaiviais, kurie pasirodė esą veiksmingi ukrainiečiams. Vietoj to, jie turėtų naudoti bepiločius orlaivius, kad sustiprintų įprastas priemones ir praplėstų savo veiklos galimybes.
Tuo tarpu mažesnėms Baltijos regiono valstybėms itin svarbi Ukrainos patirtis. Remdamosi šia patirtimi, regiono šalys galėtų sukurti žvalgybos ir gilaus smūgio pajėgumus, kurie nėra tokie brangūs kaip aukščiausios klasės technologiniai ginklai, tačiau vis tiek leistų nukreipti priešo išteklius mažiausiai 300 km atstumu. Norint tai pasiekti, dronų pajėgumai turi būti plėtojami ne tik kaip atskiri įrankiai, bet ir kaip „sistemų sistema“, integruota į platesnius kovinio mokymo, sąveikumo ir prisitaikymo procesus.
Šiame kontekste itin svarbus ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės bendradarbiavimas. Įrangos pirkimas „iš lentynos“ ne tik apkrauna tiekimo grandines, bet ir neleidžia jėgoms operatyviai prisitaikyti. Kelias, kurio NATO turėtų eiti – ir eina – yra techninio lygmens bendradarbiavimas, kai kartu suformuluojami konkretūs veiklos reikalavimai, kad gamintojai galėtų juos įvykdyti, užtikrinant, kad mūsų pajėgos galėtų dominuoti mūšio lauke.
Šios ir kitos įžvalgos dar šiemet visuomenei bus pristatytos atskirame „Baltijos gynimo“ organizatorių parengtame dokumente, kuriame bus išdėstytos ir praktinės rekomendacijos Baltijos regiono gynybos architektūrai stiprinti.
Tarptautinę konferenciją „Defending Baltics 2025“ organizavo pilietinės gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’ Loaded“ ir „Civil Resilience Initiative“. Dvi dienas truksiantis renginys vyksta bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija, Europos Komisija, Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Friedricho Naumanno fondu, Vilniaus miesto savivaldybe. „Defending Baltics 2025“ taip pat remia „Maxima Group“, „LTMilTech“, „Bankera“, „Euroelektronika“, „Intelic“, „Patria“, „Hyundai Naval & Special Ship Business Unit“, „Brolis Defense Group“.
Už gynybą ir kosmosą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus pagrindinės kalbos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=NDwY1DgtJCM
Diskusijos „Arčiausiai priešo – NATO rytinis flanšas“ vaizdo įrašas, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos vadai: https://www.youtube.com/watch?v=EJcVg0UmhAY
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
