Kasmet Lietuvoje nuo plaučių vėžio miršta daugiau kaip tūkstantis žmonių – tiek, kiek gyvena Doviluose ar Butrimonyse. Pirmą kartą atsirado reali galimybė šią statistiką pakeisti. Neseniai išbandyta ankstyvosios diagnostikos programa parodė, kad plaučių vėžį ir kitas gyvybei pavojingas ligas galima aptikti dar prieš pasireiškiant simptomams, o valstybei tai kainuotų mažiau nei vėlyvas gydymas. Dabar – lemtingas momentas: nuo politikų priklauso sprendimas, ar ši gyvybes gelbstinti patikra taps prieinama visiems 50–70 metų žmonėms.
Diskusija Seime: kaip Lietuvoje sustabdyti plaučių vėžį?
Kaip sustabdyti plaučių vėžį ir kaip apsaugoti žmones nuo plaučiams žalą darančių veiksnių kalbėta lapkričio 24 d. Seimo nario Sauliaus Čaplinsko surengtoje spaudos konferencijoje „Kasmet 1200 gyvybių – kaip sustabdyti plaučių vėžio epidemiją Lietuvoje?“ bei po jos Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Plaučių vėžio žinomumo mėnuo: nuo vieningo tikslo – prie personalizuotų sprendimų“, kurią inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA).
Sutelkta stipri diskusijos dalyvių komanda – Nacionalinio vėžio centro, VUL Santaros klinikų, LSMU ligoninės Kauno klinikų, Klaipėdos universiteto ligoninės, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovų ir pacientų organizacijų ypatingam tikslui – aptarti svarbias priemones, kurios prisidėtų prie geresnių plaučių vėžio profilaktikos, diagnostikos, kontrolės, gydymo rezultatų bei geresnės vėžį išgyvenusių asmenų gyvenimo kokybės. Seime susirinko daugiau kaip 60 dalyvių, o renginį nuotoliu stebėjo dar 40.
Rūkantis jaunimas ir stigmos problema
Prof. S. Čaplinskas įžanginėje kalboje pažymėjo, kad plaučių vėžys kasmet nusineša 1200 gyvybių, kurios nėra vien statistika – tai 1200 šeimų, jų istorijų, kurių niekada nebeišgirsime. Deja, šios skaudžios istorijos dažnai atsitinka dėl to, kad liga nustatoma per vėlai, jau išplitusi. Šiame kontekste labai svarbu kalbėti apie tuos, kurie serga šiandien ir apie tuos, kurie gali susirgti rytoj. Itin svarbu kalbėti apie jaunimą, kuris nuo jaunų dienų linkęs pradėti rūkyti. Pasak S. Čaplinsko, ypač didelį susirūpinimą kelia drastiškai augantis elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako vartojimo mastas – tai nėra „nekaltas garas“, mokslo kalba yra visiškai aiški – elektroninės cigaretės nėra saugios. Priklausomybės pinklės gresia net 12–13 metų vaikams. Todėl apie plaučių vėžį kalbėti šiandien turime ne tik kaip apie vyresnių žmonių ligą; būtina kalbėti apie prevenciją nuo pirmos klasės, didinti tėvų sąmoningumą, atkreipti dėmesį, kad tai ne mada, o pavojus.
Tai, kad vėžys vis dar yra lydimas stigmatizacijos – niekam ne paslaptis, o plaučių vėžys – vienas iš labiausiai stigmatizuojamų onkologinių susirgimų.
„Pastebime, kad moterys, susirgusios plaučių vėžiu, vengia apie tai pasisakyti, nes jaučiasi taip, lyg turėtų pasiaiškinti, kad gal visgi rūkė. Tačiau ketvirtadalis susirgusiųjų žmonių apskritai niekada nėra rūkę, tad tarptautinėse pacientų organizacijose vis dažniau sakoma, kad tam, jog susirgtum plaučių vėžiu, pakanka turėti plaučius. Klastingiausia, kad kai liga nustatoma jau pajutus simptomus, nuo diagnozės iki paciento mirties būna likę labai mažai laiko, žmogus labai greitai iškeliauja“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasak jos, labai svarbu į užribį nenustumti žmonių, kurie neturi rizikos veiksnių, tačiau taip pat gali susirgti.
N. Čiakienė pažymėjo, kad turime didžiuotis, jog Lietuva įgyvendino pilotinį plaučių vėžio patikros modelį, pagal kurį tikrinti buvo visi žmonės – tiek rūkę, tiek ne.
„Laikas kalbėti ir mažinti stigmą. Sudaryta ekspertų grupė intensyviai dirba, kad būtų sudarytas artimiausių 10 metų vėžio kontrolės planas. Mūsų tikslas – kad plane atsirastų visi svarbiausi veiksmai ir resursai jam įgyvendinti. Tai gelbsti žmonių gyvybes ir taupo finansinius resursus“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Rūkymas – pagrindinis rizikos veiksnys, bet prevencija turi prasidėti anksti
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas pažymėjo, kad rūkymas vis dar lieka pagrindiniu sunkią ligą sukeliančiu veiksniu. Deja, rūkančius žmones labai sunku įtikinti mesti rūkyti, arba rūkymas yra padaręs tokią didelę žalą plaučiams, kad apie profilaktiką sunku bekalbėti. Todėl didžiausias ir medikų, ir valstybės, ir visuomenės dėmesys turi būti skirtas vaikams bei jaunimui, kad jie nepradėtų rūkyti.
„Turime sekti Norvegijos pavyzdžiu, kur jaunimo rūkymui bet kokiomis priemonėmis yra nulinė tolerancija“, – įsitikinęs gydytojas.
Kodėl būtina ankstyva diagnostika ir kas tai leistų pasiekti?
Vėžio statistika rodo, kad 50–70 metų amžiaus suserga dažniausiai. Kalbame vis apie jaunesnius pacientus, matomos tam tikros ligą sukeliančios mutacijos, sergamumas plaučių vėžiu tarp vyrų ir moterų yra antroje vietoje tarp visų onkologinių susirgimų. A. Česas išskyrė, kad didelį mirtingumą nuo plaučių vėžio lemia ligos užleistumas, nepakankamas efektyvaus gydymo prieinamumas visų tipų vėžiui gydyti, nepakankamas rūkymo žalos aiškinimas visuomenei, ypač jaunimui. Neramina moterų sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio Lietuvoje, kuris yra didesnis negu Europoje.
„Vienintelis būdas anksti aptikti plaučių vėžį – atlikti specialų tyrimą – mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją žmonėms, kurie dar nejaučia jokių plaučių ligų simptomų“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. Lietuvos plaučių ligų gydytojai, radiologai, šeimos gydytojai bei kiti specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Seimo ir Prezidentūros atstovais parengė „Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos“ programą. Jei ji būtų patvirtinta, kartą per trejus metus turėtų pasitikrinti visi 50–70 metų žmonės, nepaisant to, ar jie rūko, ar ne.
Pilotinio tyrimo rezultatai: daug naudingos informacijos ir netikėtų radinių
„Panašios programos daugelyje šalių veikia seniai. Tačiau jos nėra efektyvios, pasitikrinti kviečiami tūkstančiai, bet jie neateina. Pavyzdžiui, JAV programos efektyvumas – vos 5 procentai. Mes įvertinome, kodėl taip yra, ir siekėme išvengti klaidų“, – teigia prof. E. Danila.
Lietuvoje įgyvendintas bandomasis tyrimas, kurio metu buvo ištirti 1014 asmenų, patvirtino, kad mūsų specialistų prognozės buvo teisingos. Tyrimo metu 1 pacientui aptiktas plaučių vėžys, dar 14 – didelės piktybiškumo rizikos židiniai plaučiuose. Pasitvirtino ir idėja tirti nerūkančius žmones, nes trečdalis susirgusių plaučių vėžiu nėra niekuomet rūkę, – iš minėtų 14 pacientų 8 nerūkė.
Be to, nuspręsta, kad prasminga įvertinti ne tik plaučių būklę, bet visus organus, kurie matomi atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją – tarpuplautį, širdį, stambiąsias kraujagysles, kepenis, kasą, antinksčius ir kitus organus. Šitaip vienu neinvaziniu tyrimu 26 proc. tiriamiesiems buvo atrasta ligų, apie kurias jie neįtarė.
Paprasta kvietimo sistema – raktas į aukštą dalyvavimo rodiklį
Dalyvauti tyrime sutiko net 76 proc. kviestų pasitikrinti žmonių. Prof. E. Danilos manymu, taip yra todėl, kad buvo sukurta paprasta tvarka: kvietimas telefonu pasitikrinti, jei žmogus sutinka – užrašymas tyrimui ir jokių papildomų veiksmų. Programos rengėjai mano, jog tyrimą reikia atlikti ne kasmet, o kartą per trejus metus, nes taip yra didesnė tikimybė, kad žmonės ateis pasitikrinti.
Prof. E. Danila tvirtina, kad nepriklausoma institucija, išanalizavusi galimas išlaidas programai, nustatė, kad, įdiegusi tokią patikrą, Lietuva ne tik nepatirs daugiau išlaidų, bet per 5 metus netgi sutaupys keliolika milijonų, nes nereikės lėšų brangiam gydymui, kai liga įsisenėja.
Šeimos gydytojų įžvalgos ir pacientų bendruomenės pozicija
Bandomajame tyrime dalyvavusi šeimos gydytoja Alma Astafjeva sakė, kad jis paliko teigiamą įspūdį šeimos gydytojams. Ši programa būtų ypač naudinga ne tik rūkantiems, bet ir žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis. „Dabar mes neturime, ką daryti, jei pas mus ateina pacientas, pavyzdžiui, dirbantis suvirintoju“, – teigė medikė. Šeimos gydytojai taip pat palaikytų iniciatyvą dėl nulinės tolerancijos jaunimo rūkymui.
„Didžiuojuosi, kad Lietuvos ekspertai priėmė sprendimą dėl plaučių vėžio tikrinti visus žmones – tai svarbu, nes visi, kurie gali susirgti, turi teisę į patikrą“, – sakė pacientų organizacijos atstovė N. Čiakienė.
Konferencijoje buvo pabrėžta, kad kitose vėžio profilaktikos programose – krūties, prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio dalyvauja ne visi žmonės, kurie turėtų dalyvauti, – tik apie 60 procentų.
„Lėšos lieka nepanaudotos. Kodėl negalime jų skirti plaučių vėžio profilaktikos programai?“ – klausė gydytoja V. Gedvilaitė.
Kiti dalyviai pastebėjo, jog minėta plaučių vėžio profilaktikos programa svarbi ne tik plaučių vėžiui, bet ir anksti nustatyti kitas sunkias ligas. Bandomojo tyrimo metu jo dalyviams buvo nustatyta vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, pilvo aortos aneurizma ir kt.
Kompleksiniai sprendimai: nuo rūkymo kontrolės iki aplinkos taršos
Nacionalinio vėžio centro direktorius dr. Valdas Pečeliūnas įsitikinęs, jog norint suvaldyti vėžį, būtina veikti keliais frontais. Lietuvoje daug padaryta dėl tabako kontrolės – draudžiama reklama, uždrausta rūkyti viešuosiuose pastatuose ir pan., tačiau vis dar nepakankama pagalba norintiems mesti rūkyti. Pasak direktoriaus, medikams, kurie siekia licencijos, turėtų būti privalomi pagalbos norinčiam mesti rūkyti kursai.
Tam, kad jaunimas nepradėtų rūkyti, anot dr. V. Pečeliūno, būtinas platus viešinimas. Tai padėtų ir pritraukti žmones dalyvauti ankstyvos vėžio diagnostikos programose. Nors jos neapsaugo nuo vėžio, tačiau apsaugo nuo sunkių pasekmių gydant išplitusį vėžį. Gydytojo nuomone, turėtų būti intensyviau kontroliuojamas ir aplinkos užterštumas, turėtų prasmės ir radono kiekio matavimas gyvenamuosiuose pastatuose.
Konferencijoje rūkymo žalą pristačiusi Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pažymėjo, kad nėra saugaus rūkymo – nei elektroninės cigaretės, nei kaitinamasis tabakas dėl savo žalingo poveikio negali būti laikomi alternatyvomis, toks rūkymas taip pat kenkia, nes išsiskiria daugiau nei 40 kenksmingų medžiagų, tarp kurių yra ypač kenksmingi formaldehidai, sunkieji metalai, akroleinas ir kt.
Gydytojos nuomone, svarbu, kad kartu gyvenantys žmonės stebėtų vienas kito sveikatą, nes dažniausiai ne pats ligonis pastebi, kad pasikeitė jo kvėpavimas, fizinė būklė, o artimasis.
Gydytoja V. Gedvilaitė priduria, kad dažnai rūkantys žmonės nemano, kad kosulys yra simptomas. Simptomais, kurie priverčia juos kreiptis į gydytojus, jie laiko karščiavimą, atsikosėjimą krauju ir pan. „Kai atsiranda simptomai, tai reiškia, kad vėžys jau išplitęs“, – sako gydytoja. – Deja, pavojumi pakitusį kosulį dažniausiai laiko rūkančio vyro žmona, o ne pats vyras. Vyrai dažnai teigia, kad viskas gerai“.
Personalizuotos medicinos pažanga
LSMU Kauno klinikų profesorius Marius Žemaitis pabrėžė, kad plaučių vėžio gydymo efektyvumo lūžį lėmė perėjimas nuo empirinio gydymo prie personalizuotos terapijos. Jei taikant chemoterapiją ligoniams su išplitusiu plaučių vėžiu didžioji dauguma neišgyvendavo metų, tai dabar, taikant taikinių terapiją, penkerius metus išgyvena pusė pacientų.
Vis dėlto, kompensuojami efektyvūs taikinių terapijos vaistai tik pacientams, turintiems dviejų rūšių vėžio ląstelių mutacijas, o pacientams su kitomis mutacijomis taikinių terapija nekompensuojama. Tokių pacientų yra trečdalis.
Dabar jie gydomi imunoterapija, tačiau, įrodyta, kad šis gydymas šiems ligoniams nėra veiksmingas. Be to, drastiškai padaugėja nepageidaujamų poveikių.
„Užuot kompensavę jiems veiksmingą imunoterapiją, skiriame labai brangų, bet mažai veiksmingą gydymą“, – sakė profesorius.
Vėžio gydymui dabar išleidžiama apie 40 proc. visų vaistams skiriamų lėšų.
Pacientų lūpomis – skaudi gyva istorija
Interaktyvioje diskusijoje apie galimybes pažaboti plaučių vėžio epidemiją, kurią moderavo žurnalistė, laidų vedėja Laura Dabulytė, tarp specialistųįžvalgų ir siūlymų nuskambėjo ir jautri POLA bendruomenės narės Rasos iš Šiaulių istorija. Moteris prieš kelis mėnesius neteko mamos, jai buvo diagnozuotas IV stadijos plaučių vėžys. Kelerių metų ieškojimų, kas moteriai yra, istorija baigėsi tuo, kad pakitęs kosulys, atsiradęs dusulys galiausiai po kelerių metų atvedė iki kompiuterinės tomografijos tyrimo. Nuo 2021 metų atlikti 4 rentgeno tyrimai Rasos mamai neparodė vėžio. Viskas buvonurašoma refliuksui, ieškota širdies patologijų, kurių nebuvo rasta. Kai jau visai suprastėjo sveikata, paskyrus kompiuterinės tomografijos tyrimą, buvo diagnozuota išplitusi liga, o praėjus 60 dienų moteris mirė. Taigi, toks atvejis iliustruoja, kaip svarbu taikyti tinkamą efektyviausią tyrimo metodą, tikrinti žmogų dėl vėžio ne kaip paskutinę, o kaip pirmą hipotezę ir nesiuntinėti nuo vieno specialisto pas kitą. Galbūt padėtų ir tai, kad būtų drąsiau įvardinti įtarimai – o gal visgi tai vėžys?
Seimo narys prof. S. Čaplinskas apibendrino, jog turime kovoti su stigma kaip su reiškiniu, kai kalbame apie onkologiją ir kitas ligas. „Kai kalbame apie stigmą – geriau nekalbėti apie rizikos grupes, o apie tikslinę grupę prevencijai, tai skatintų pozityvesnį įsitraukimą. Lėšos – visada labai svarbu, bet jei iš širdies tikime veiklos tikslingumu, visada galime nustatyti prioritetus ir rasti būdų jiems finansuoti. Svarbiausia matyti prevenciją, ankstyvąją diagnostiką kaip investiciją, o ne išlaidas“, – sakė jis.
***
Spaudos konferencija „Kasmet 1200 gyvybių – kaip sustabdyti plaučių vėžio epidemiją Lietuvoje?“ bei apskritojo stalo diskusija „Plaučių vėžio žinomumo mėnuo: nuo vieningo tikslo – prie personalizuotų sprendimų“ yra 2025 m. POLA informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai, vėžio stigmos mažinimui ir pacientų palaikymui, dalis.
Pranešimas parengė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Medicininės informacijos centras.
Kontaktai: [email protected]
Nuotraukos: Seimo kanceliarijos/ aut. Viktoriia Chorna ir POLA.
Pranešimą paskelbė: Valda Lukoševičienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA)
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
