2026 m. balandžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai ir likusiai opozicijai atkakliai pasipriešinus parlamente, kartu palaikant gausiems pilietiniams protestams, buvo sustabdytos žalingos žiniasklaidos reguliavimo pataisos ir tai leido išvengti dramatiško smygio žemyn Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, liberalams dar pernai gruodžio 2 d. įspėjus socialdemokratus, kad dėl jų veiksmų Lietuvos pozicija smuks Žiniasklaidos laisvės indekse, taip ir atsitiko.
„Indeksas fiksuoja ypač žymų nuosmukį pagal valdančiųjų politinio spaudimo žiniasklaidai faktorių. Tačiau jį amortizavo liberalų ir kitų politinių bei pilietinių jėgų pasipriešinimas, todėl galutinėje lentelėje dar nenuskendome. Kad ir kaip būtų, ne vienus metus buvusi pirmajame dešimtuke, Lietuva pagal žodžio ir spaudos laisvę nebėra pavyzdinė šalis. Kartu su antisemitiniu atspalviu dabartinėje koalicijoje – tai dar vienas socialdemokratų dūris valstybės reputacijai pasaulyje“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Kairio teigimu, valdančiųjų daugumai kol kas pavyko tik įšaldyti LRT biudžetą ir sumažinti Medijų rėmimo fondo biudžetą – visas kitas pastangas varžyti žiniasklaidos laisvę ir užmesti kontrolę LRT stabdė naktinis opozicijos filibusteris, trys piliečių protestai, atkakli liberalios demokratijos principų gynyba imitacinėje Seimo Pirmininko darbo grupėje ir Kultūros komitete (pavyzdžiui, opozicijai išsireikalaujant sulaukti Venecijos komisijos išvadų prieš tęsiant pataisų svarstymą Seime).
„Turint omenyje, kad kitose šalyse laisva žiniasklaida patiria iššūkių, Lietuva pernai ir šiemet indekse smunka vos po vieną poziciją. Bet kuriuo atveju, iš elitinės lygos jau iškritome. Regint socialdemokratų veikimą, padėties gerėjimas mažai tikėtinas – kitąmet Lietuva smuks dar labiau“, – sako S. Kairys.
Jis buvo pirmasis Seimo narys, kuris parengė atsaką prieš praėjusių metų sausį parlamente pradėtą LRT audito iniciatyvą – pristatė LRT tarybos depolitizavimo pataisas. Vėliau, šių metų pradžioje, S. Kairys pirmasis tarp parlamentarų pasitraukė iš vadinamosios Seimo darbo grupės LRT valdysenai tobulinti įvardydamas ją kaip „demokratijos imitaciją“.
Praėjusių metų gruodžio 2 d. Seimo liberalai pristatė informacinę lentelę, vaizduojančią, kaip istoriškai kinta Lietuvos pozicija pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse. Frakcija konstatavo, kad pastaruoju metu Lietuvos nuosmukį lemia ir toliau lems kėsinimosi į LRT iniciatyvos, už kurias atsakinga didžiausia valdančioji socialdemokratų partija.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ sudaromame indekse Lietuvos aukso amžius buvo 2022–2023 m. (atitinkamai 9 ir 7 vieta), kai Kultūros ministerijai vadovavo S. Kairys. Tuo metu Seimo daugumą sudarė trys dešiniosios partijos, tarp jų – Liberalų sąjūdis. Istoriškai vieną aukščiausių pozicijų Lietuva užėmė vėlgi valdant dešiniesiems – 2009 m. buvo 10 vietoje.
Ketvirtadienį paskelbta, kad dabar Lietuva yra 15 indekso pozicijoje (pagal politinį spaudimą – 24-oje).
