Atsakymas į šį klausimą atrodo labai aiškus – žinai, suvartoti, negalima maisto išmesti. Tačiau realybėje milijonai tonų maisto produktų keliauja ne ant europiečių stalo, o į šiukšliadėžę. Kaip šią problemą – apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje konferencijoje, pavadintoje „Maisto produktai: suvartoti negalima išmesti! Kur dėsime kablelį?“ Šis klausimas ypač opus Lietuvai, patenkančiai į geriausią maistą Europos Sąjungos šalių dešimtuką.
„Europos Sąjungos Taryba patvirtino Atliekų pagrindų direktyvą dėl privalomų maisto atliekų sumažinimo iki 2030 metų tikslų. Joje nurodyta 10 proc. sumažinimo perdirbimo ir gamybos metu susidarančių šių maisto produktų kiekį, 30 proc. sumažinimo mažmeninės prekybos etape, restoranuose bei maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose, susisiekite su situacija, susijusia su maisto atliekomis, susisiekimo tikslais Lietuvoje, suinteresuotiems žmonėms. kokios priežastys gali trukdyti, o kas, priešingai, padėti?“, – sako asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“direktorė Irma Pilipienė.
Iššūkis Europai – perpus sumažinti maisto švaistymą
Pasak „FoodDrinkEurope“ generalinio direktoriaus Dirk Jacobs, Europos maisto pramonės beveik strateginiu ekonomikos sektoriumi, įdarbinančiu 4,7 mln. žmonių ir vienija daugiau nei 300 įmonių, tačiau jos konkurencingumas globalioje rinkoje silpnėja. Tai lemia augančios žaliavų, energijos ir logistikos sąnaudos, klimato kaitos keliamas spaudos žemės ūkiui, neproporcinga reguliavimo aplinka ir vis dar nepakankamai efektyvaus išteklių naudojimas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad ES kasmet iššvaistoma daugiau kaip 58 mln. tonų maisto (132 mlrd. eurų). D. Jacobs pabrėžė, kad maisto švaistymas turi tiesioginį ryšį su tvarumu, maisto saugumu ir Europos konkurencingumu: kiekvienas prarastas produktas reiškia ne tik išmestus pinigus, bet ir aplinkos taršą. Todėl ES politikos kryptys, tokios kaip Atliekų pagrindų direktyva, Žiedinės ekonomikos aktas ir kiti tampa esminėmis priemonėmis, kurios nulems, kaip maisto sistema atrodys artimiausią dešimtmetį.
„Mes pritariame priemonėms, siekiančioms iki 2030 metų sumažinti maisto atliekas. Svarbiausia, kad mūsų nariai nuolat mažinami, atiduodami labdarai maisto produktus ir efektyviai panaudodami šalutinius gaminius pašarams, bioenergijai ir tinklų.“, – kalbėjo D. Jacobs, primindamas, kad vien tik technologijų nepakanka – būtina bendradarbiaujančių institucijų, gamintojų, prekybos ir vartotojų traukimas. Jis taip pat akcentavo, kad šių pokyčių sėkmė priklauso nuo to, kaip valstybės narės gebės sukurti proporcingą, nuoseklią ir verslui suprantamą reguliavimo aplinką.
Reguliavimas stringa, maistas keliauja į atliekas
Didieji maisto gamintojai skaičiais iliustruoja – gamybos procesas sutvarkytas taip, kad jokios gamybos atliekos nepatenka į sąvartyną – viskas perdirbama, panaudojama dar kartą arba keliauja pašarams, biokurui. Visgi kartais itin griežti įstatymai nepadeda maisto nešvaistymui.
Teisinį kontekstą Lietuvoje aptarė advokatė Aleksandra Fedotova, atkreipė dėmesį į svarbiausius nacionalinius teisės aktus – Maisto įstatymą, Atliekų tvarkymo įstatymą, mažmeninės prekybos taisyklės bei maisto perdavimo labdarai tvarką. Pasak pranešėjos, šie teisės aktai dažnai sukuria daug kliūčių nei galimybių, kai kalbama apie realų maisto švaistymą. Griežti galiojimo terminų reikalavimai, didelė teisinės atsakomybės rizika ir sudėtingos administracinės procedūros lemia, kad gamintojai ar prekybininkai dažnai negali operatyviai perduoti saugaus, bet rinkos standartų nebeatitinkančio maisto labdarai ar pakartotinio panaudojimo. Kartais procedūros užtrunka tiek, jog maistas per tą laiką pasidaro nebetinkamas ne tik valgyti, bet ir perdirbti ar kitaip panaudoti, pavyzdžiui, pašarams. Tai dar kartą primena būtinybę įtvirtinti integruotą požiūrį į maisto saugą, maisto atliekų tvarkymą ir maisto dovanojimą bei proporcingumo principą – kai sauga ir tvarumas vienas kitą papildo, o ne paneigia.
Lietuva – daugiausiai maisto švaistančių ES šalių dešimtuke
Statistika atskleidžia, kad maisto švaistymo problema Lietuvoje – itin opi. Šalyje kasmet susidaro apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų, neto 60 proc. jų – namų ūkiuose. Tai patvirtina naujausius „Eurostat“ duomenis, kurių konferencijoje nurodė „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė Baltijos šalims Vilma Kapočienė. Remiantis 2022 metų statistika, Lietuva pagal maisto atliekų kiekį vienam gyventojui ES turi devintąją vietą, o kiekvienam gyventojui kasmet apie 140 kg maisto atliekų. Ypač didelis namų ūkiai, išmetama 86,7 kg maisto vienam žmogui – tai net 26 proc. daugiau nei ES vidurkis.
Nors net 93 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems svarbu mažinti maisto švaistymą, net 41 proc. valgo išmetimo dėl asmeninio patogumo ar planavimo trūkumo. Tik penktadalis gyventojų teisingai supranta galiojimo terminų etiketes „Tinka vartoti iki“ ar „Geriausias iki“. Ši informacijos spraga lemia, kad kasmet išmetama tūkstančiai tonų tinka vartoti maistą.
Maisto švaistymas – visos valstybės atsakomybė
Pasak V. Kapočienės, maisto nuostoliai susidaro kiekvienu etapu: ūkiuose dėl klimato kaitos, ligų ar prasto derliaus saugojimo; perdirbant – dėl technologinių nuostolių ar broko; prekyboje – dėl per užsakymų ar netinkamos logistikos; namuose – dėl nesuplanuoto pirkimo, perteklinių porcijų ar netinkamo maisto laikymo.
Vis dėlto pranešėja pateikė ir įkvepiančių tarptautinių pavyzdžių, kaip gamintojai stebi prie maisto švaistymo mažinimo. „Nestlé“ pasaulinių mastu jau pavyko sumažinti gamyklų maisto atliekas daugiau kaip 40 proc. nuo 2016 metų, o net 95 proc. gamyklų dirba be atliekų. Taip pat ji pasidalijo Lenkijoje įgyvendino platų ir visuomenę jungiančio projekto patirtį, kai bendradarbiaujant su NVO bei prekybos partneriais, vietos bendruomenėmis, įvairias skaitmeninės erdvės platformos ir maisto dalijimosi stoteles pavyko išsaugoti tonas maisto.
Ką iš viso to būtų galima pritaikyti Lietuvoje, ką mūsų šalyje galima nuveikti mažinant maisto švaistymą. Apie tai Rasos Bagdonienės moderojamoje diskusijoje šalia V. Kapočienės diskutavo Greta Česnaitytė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiasis patarėjas; Domantas Grigonis, UAB „Estrella Baltics“ finansų ir operacijų direktorius; dr. Rasa Melnikienė, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė; Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Diskusijoje iš esmės sutarta vienu esminiu klausimu – sukurti tvarią maisto sistemą tiknt išvien – politikos formuotojai, verslas ir vartotojai turi prisiimti bendrą atsakomybę. Jei bus sudarytos palankios sąlygos dalijimuisi maistu, atsakingam ženklinimui, logistikos efektyvumui ir edukacijai, Lietuva gali tapti šalimi, kuri ne tik sumažėjo, bet ir iš esmės sprendžia maisto švaistymo problemą.
Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“
1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.
Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestlé Baltics“, UAB „Vilniaus duona“, UAB EKKO LT.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
