Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Šiame kontekste spaudimo patiriamos ir Europos Sąjungos valstybės, ypač informacinėje erdvėje. Pridėkime dar Kinijos vykdomą ekonominę prievartą, iš Baltarusijos nutaikytus išpuolius mūsų oro erdvėje, nuolat mėginius apeiti sankcijas, taikomas Rusijai ir Baltarusijai – ir matysime, kaip veiksmingai autoritariniai režimai vienijasi prieš demokratiją. Prie to ir parama radikalioms politinėms jėgoms Europoje, užmojai energetikos srity, nelegalios migracijos skatinimas. Būtent šiame ir gimė Europos demokratijos skydas (EUDS) – iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią užsienio veikėjų kišimuisi, informacinėms manipuliacijoms, politinių kampanijų finansavimo pažeidimams ir įvairioms hibridinėms atakoms.
EUDS atsiradimą galima laikyti natūraliu atsaku į metų nuolatinius augusias grėsmes – nuo Rusijos kišimosi į demokratinius procesus iki Baltarusijos režimo vykdymo hibridinių atakų, migrantų instrumentalizavimo ir pilietinės visuomenės slopinimo. Šie procesai atskleidė seniai žinomų faktų: Europos valstybių demokratija yra nuolatinio koordinuoto spaudimo objektas. Apie tai ne kartą kalbėjau ir rašiau Europos Parlamente. Buvo diskutuojama, ilgą laiką nebuvo numatyta struktūrinė sistema, galinti atremti tokio pobūdžio grėsmes – nuo dirbtinio intelekto naudojimo manipuliuojant viešąja nuomone iki kibernetinių atakų prieš politines partijos žiniasklaidos ir infrastruktūrą. Ekonominė įtampa ir socialiniai neramumai taip pat tampa derlinga dirva veikia autoritariniams režimams, mėginantiems paversti Europoje kylančias krizes savo geopolitiniais instrumentais. Pagrindiniai autoritariniai centrai – Rusija ir Kinija. Rusija dar iki karo Ukrainoje aktyviai kišosi į ES politinius procesus, naudodama dezinformaciją, energetikos šantažą, kibernetines atakas. Tam buvo skirta viena pirmųjų rezoliucijų, man tapo EP nariu, už kurią balsavau. Kinija veikia subtiliau, bet ne mažiau pavojingai – per ekonomines priklausomybes, technologinę infiltraciją, spaudimą valstybėms narėms bei ES institucijoms, subsidijuotą strateginių sektorių perėmimą bei įtakos tinklų kūrimą. Gerai žinome, ar tikrai ekonominę prievartą padeda Lietuva, kai atidarė taivaniečių atstovybę – tiksliau, todėl, kad nepasidavė Kinijos peršamam išskirtinių santykių formatui. Šios dvi valstybės, turi daug metodų, turi bendrą tikslą – silpninti Vakarų demokratijų vienybę, kurti priklausomybes ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Solidūs veiksmai, skirti suvaldyti šias grėsmes iš Europos Parlamento, tiek kitų institucijų buvo žengti 2022 m., kai nuosekliai priėmėme rezoliuciją dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus, hibridinių atakų ir dezinformacijos, taip kuriant politinį pagrindą EUDS atsiradimui. Vienų svarbiausių balsavimų įvyko 2023 m. birželio 1 d., kai priėmėme rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į ES demokratinius procesus ir dezinformaciją, kurioje tiesiogiai raginome kurti europinį demokratijos apsaugos mechanizmą. 2023 m. spalį Parlamentas patvirtino Kovos su prievarta priemonė (angl. Anti-Coercion Instrument), kuri tapo vienu iš EUDS idėjų kertinių elementų, nes suteikia apsaugą nuo ekonominio ir politinio spaudimo ES valstybės narės – o Lietuva buvo itin ryškių tokių pavyzdžių.
2024 m. Parlamentas daug dėmesio skyrė „Russiagate“ tyrimams, EP narių saugumo procedūrų griežtinimui ir išorės finansavimo kontrolei. 2025 m. pradžioje diskusijose dėl Europos demokratijos stiprinimo oficialiai pritarta Tarybos siūlymui kurti nuolatinę ES demokratijos apsaugos struktūrą. Galima teigti, kad per EUDS iniciatyvą siekiama sukurti prevencinę skydinę struktūrą, apsaugančią Europos politikos nuo išorės kišimosi. Tai apimtų kibernetinį saugumą, reklamos skaidrumo mechanizmą, išorės finansavimo ribojimą, greito reagavimo į dezinformacijos priemones. Taip pat yra siekiama sukurti infrastruktūrą, skirtą informacinėms, hibridinėms ar ekonominėms atakoms atremti. Žinoma, Europa turi būti pajėgi reaguoti ne tik į kibernetines grėsmes, bet ir į platesnes hibridines kampanijas, kaip tas, kurią 2021 m. organizavo Lukašenkos režimas prieš ES sienas, tai yra Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Akivaizdu, kad šiuo metu Europai yra reikalingi papildomi instituciniai pajėgumai, kurie būtų išnaudoti atsakingai: užsienio veikėjų informacinės manipuliacijos ir kišimosi į ES procesų nustatymą, analizę ir dokumentavimą. Tokia struktūra turėtų ne tik identifikuoti ir sekti apgaulingą duomenų stebėjimą, bet ir padėti jį šalinti, didinti visuomenės informuotumą, koordinuoti žvalgybos pagrindus bei kurti pajėgumus ir taikyti atsakomąsias priemones. Todėl siekiant sistemingai spręsti šiuos klausimus, 2025 m. vasario 3 d. Europos Parlamentas pradėjo veikti Specialusis komitetas Europos demokratijos skydo klausimams nagrinėti. Jo tikslas – užtikrinti, kad demokratinės institucijos, rinkimų procesai ir viešoji erdvė būtų apsaugoti nuo koordinuotų hibridinių grėsmių. Komitetas vertina esamų ES priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas, kaip jas stiprinti. Bendrai, reikia pripažinti, kad Europos Parlamento darbotvarkėje demokratijos iššūkių temos niekur nedingsta. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendros saugumo ir gynybos politikos pabrėžėme ne tik tradicinių priemonių stiprinimą, bet ir platesnės ES gynybos integracijos viziją. 2025 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento diskutavo dėl Europos Komisijos pranešimo apie Europos demokratijos skydą. Debatų metu pabrėžėme būti stiprinti demokratines institucijas, užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, remti nepriklausomą žiniasklaidą. Komisija planuoja naują finansavimo mechanizmą – AgoraEU su savo MEDIA+ ir CERV+ paketais, skirtais žiniasklaidos tvarumui, rinkimų proceso procesams ir pilietiniam įsitraukimui. Šios priemonės bus finansuojamos iš naujos 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos.
Todėl, reikia pripažinti, kad lapkričio 25 d. debatai nubrėžė aiškią liniją: ES privalo kuo greičiau sukurti funkcionuojančią demokratijos apsaugos sistemą, kovai su informacinėmis manipuliacijomis, kibernetinį saugumą, rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimą, politinio finansavimo kontrolę, pilietinės visuomenės stiprinimą ir nepriklausomos žiniasklaidos paramą. Tačiau jau dabar apsaugos sistemos finansiniai instrumentai, galintys padėti prie demokratijos kūrimo. Viena iš esminių finansavimo priemonių yra „Skaitmeninės Europos programa“ (angl. Digital Europe Programme). Tai yra, 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje įtvirtinta 7,5 mlrd. eurų vertės programa, skirta ne tik abstrakčiai „skaitmenizacijai“, o labai konkretiems, strategiškai jautriems pajėgumams, kurie šiandien tiesiogiai susiję su demokratijos apsauga. Svarbiausias „Skaitmeninės Europos“ kryptis – kibernetinis saugumas, kuriam skiriama beveik trečdalis viso biudžeto. Šios lėšos naudojamos kuriant pažangias kibernetinio atsparumo sistemas, nacionalinius ir Europos lygmens kibernetinio saugumo centrus. „Skaitmeninė Europa“ taip pat finansuoja krizių valdymo ir greito reagavimo priemones, kurios reikalingos stiprinant ES gebėjimą koordinuoti atsakymą į hibridines atakas. Programoje numatomi ištekliai, skirti greitai mobilizuoti ekspertų komandos, užtikrinti aiškiai algoritmų stebėseną ir plėtoti įrodymais pagrįstaus informacijos patikros mechanizmą. Kita svarbi priemonė – „Globali Europa“, didžiausia ES išorės veiksmų finansavimo programa, kurios vertė siekia 79,5 mln. eurų. Ši priemonė veikia ne tik ES viduje, bet ir trečiosiose šalyse, ypač Rytų partnerystės regione, kur Kremlius aktyviai siekia silpninti proeuropietiškus naratyvus, skleisti dezinformaciją ir destabilizuoti padėtį. Todėl finansuojami projektai, skirti kibernetiniam saugumui, kritinės infrastruktūros apsaugai, kovai su užsienio kišimusi, institucinių pajėgumų stiprinimui.
Naujoje Rytų Partnerytės geopolitinėje situacijoje demokratinių procesų apsauga turi likti vienu iš ES. labiausiai kitiems, rem. ir patys gebėti apsiginti – ir parodyti pavyzdį. Juk nekyla abejonių, kad Europos demokratijos apsauga yra ilgas ir kompleksiškas procesas, reikalaujama bendro ES institucijų ir valstybių narių įsitraukimo. Europa, nereikia iššūkių, yra pasirengusi ginti savo vertybes taip pat ryžtingai, kaip ir savo ekonominius interesus. Naujos gynybos iniciatyvos rodo perėjimą nuo reaktyvaus prie proaktyvaus demokratijos saugumo modelio, kuriame Europa ne laukia, kol įvyks išpuolis, bet iš anksto formuoja atsparumo architektūrą.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Labotakytė Domarkienė, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
