Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) siekia šiuo metu generuojamų maisto atliekų kiekio. Suprasdami, kad gamyboje susidarančios antrinės žaliavos turi neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek įmonės sąnaudoms, maisto gamintojai ieško būdų, kaip dar labiau sumažinti švaistymą. Vieną tokį sprendimą – mėsainį iš duonos trupinių – atrado užkandžių ir šaldytuvų produkcijos gamintoja „Mantinga“, bendradarbiaudama su lietuviškų biotechnologijų startuoliu „Biohifas“.
Europos Komisijos duomenimis, ES šalyse kasmet išmetama apie 60 mln. tonų maisto atliekų – jos sudaro beveik dešimtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Daugiausiai atliekų susidaro namų ūkiuose, tačiau reikšminga dalis – ir gamybos bei perdirbimo sektoriuose. Tai reiškia, kad įmonės gamybos procesas turi ieškoti būdų, kaip panaudoti maisto atliekas arba jų išvengti.
Rado dar vieną būdą panaudoti antrines žaliavas
„Mantinga“ kartu su „Biohifu“ sujungė jėgas bei pritaikė technologiją, leidžiančią šaldytų maisto produktų gamybos proceso metu susidarančius duonos, bandelių ar tešlos likučius perdirbti ir fermentuoti į natūralų, baltymais ir skaidulomis praturtintą maisto produktą – mėsos paplotėlį.
„Atsakingas ir maisto atliekų valdymas – vienas iš mūsų tvarumo strategijos tikslų. Taikome technologiją, kuri leidžia gamyboje susidarančias tešlos atraižas ir trupinius grąžinti atgal į gamybos procesą – vien pernai perdirbome 280 to trupinių. susidaro daugiau, nei šiuo būdu galime panaudoti, tad toliau ieškojome sprendimų“, – dalijosi „Mantingos“ inovacijų technologas Mantvydas Riškus.
Po gamyboje susidarančių maisto atliekų analizės, „Mantinga“ gavo specialistų rekomendacijas, kaip dar galėtų panaudoti antrines žaliavas. Taip sužinojo apie grybienos baltymus (angl. mycoprotein) – plačiai naudojamus kaip mėsos pakaitalą ir užmezgė partnerystę su biotechnologijų startuoliu „Biohifas“.
„Mes pradėjome tiekti jiems žinomos sudėties ir saugiai maistui naudoti antr žaliavą – duonos gabaliukus, o „Biohifas“ patikrinus bandymus, kol rado būdą, kaip efektyviai ją panaudoti kaip substratą grybienai. Mūsų požiūris į inovacijas labai sutapo – jie, kaip ir mes, drąsiai eksperimentuoja ir mąsto tvariai. Taip kartu atradome būdą, kaip gamyboje susidariusias antrines žaliavas, pritaikius jų technologiją, paversti aukštos maistinės vertės vartotojui patraukliu produktu, kurį jau turėjo progą paragauti ne tik mūsų komandą, bet ir platesnę auditoriją“, – pasakoja M. Riškus.
Iš atliekų – į aukštos maistinės vertės baltymų šaltinį
Vienas iš startuolio „Biohifas“ įkūrėjų ir jo vadovas Tomas Byčkovas pastebi, kad nors visuomenė vis labiau domisi tvariomis alternatyvomis, į maisto produktus „iš atliekų“ vis dar žiūrima gana nedrąsiai.
„Mėsainius, kurių pagrindinis ingredientas – kartu su „Food ideas“ šefu Edvinu Geniu sukurtas mėsos paplotėlis iš fermentuotų antrinių žaliavų – organizuojame rugsėjį „Inovacijų agentūros“ organizuojame didžiausią Baltijos šalių gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics“. Tokie pristatymai ir degustacijos padeda edukuoti vartotojus ir supažindinti juos su alternatyviu maistu parodant, kad ir iš antrinių žaliavų sukurti produktai gali būti ne tik maistingi ir saugūs, bet ir skanūs“, – sako T. Byčkovas.
„Mantingos“ ir „Biohifo“ sukurtas fermentuotas mėsos paplotėlis yra švarios sudėties: be dirbtinių priedų, stiprių perdirbtų komponentų produktų ar alergenų, dažnai randamų gyvūninės ar augalinės kilmės.
„Produktas yra aukštos maistinės vertės šaltinis, gausus ir B grupės vitaminas skaidų mineralų, natūralių susidarančių fermentacijos. Tokie ingredientai gali padėti subalansuotą mitybą, kuri svarbi širdies metu, ir bendrai organizmo sveikatai“ – pabrėžia „Biohifo“ vadovas.
Statistika rodo, kad Lietuvoje save alternatyviais valgytojais – vegetarais, veganais, pesketarais ir pan. – įvardija beveik kas dešimtas žmogus, o vidutiniškai – apie 30 proc. Taip pat daugiau nei tredalis lietuvių teigia, jog per trejus metus sumažino arba sumažink mėsos suvartojimą.
„Alternatyvių maisto šaltinių potencialas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Byčkovas.
Partnerystė – platforma naujoms maisto inovacijoms
Inovacijų technologas M. Riškus teigia, kad maisto pramonės inovacijų ekosistemai augti reikia daugiau tokio bendradarbiavimo tarp gamintojų ir startuolių – kai sujungiamos įvairios patirtys ir galimybės.
„Tokios partnerystės, kaip mūsų su „Biohifu“, suteikiama galimybė žengti toliau nei tradicinis žaliavos panaudojimas. Mes ne tik efektyviai išnaudojame turizmo resursus, bet ir stebime prie žiedinės ekonomikos plėtros. Be to, mums svarbu palaikyti lietuviškus startuolius ir skatinti juos augti – tai abipusė nauda: mes suteikiame žaliavą ir pramoninį kontekstą, technologinę bazę ir ekspertų pagalbą, o jie pasiūlo inovatyvų požiūrį bei technologinius sprendimus. Tai strateginė partnerystė, galinti tapti svarbiu maisto pramonės inovacijų akceleratoriumi – nuo prototipo sukūrimo ir idėjos pasitikrinimo realiomis sąlygomis, iki komerciškai sprendimo sprendimo“, – teigia M. Riškus ir priduria, kad „Mantinga“ yra atviros naujienos dialogams su startuoliais, ieškančiaisiais, kaip išvystyti idėjas realioje maisto gamybos aplinkoje.
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
