Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas
Remiantis transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, leistino greičio viršijimas išlieka pagrindine žūčių Lietuvos keliuose priežastimi. Polinkį viršyti greitį patvirtina ir patys vairuotojai – 73 proc. jų pripažįsta darantys šį kelių eismo taisyklių pažeidimą, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Deja, keliuose fiksuojama vis daugiau nelaimių – praėjusiais metais išaugo ir eismo įvykių, ir juose nukentėjusių žmonių skaičius. Tad galbūt į šių naujų metų pažadų sąrašą verta įtraukti dar vieną – neviršysiu greičio ir taip saugosiu save bei aplinkinius.
TKA duomenys rodo, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį (liepa-rugsėjis) šalies keliuose eismo įvykių užfiksuota 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Augo ir kiti rodikliai − žuvusiųjų skaičius padidėjo 4,5 proc., o sužeistųjų 8,3 proc.
Iš viso per devynis praėjusių metų mėnesius nuo sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos Lietuvos keliuose registruoti 2247 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 2611 asmenų, o 93 žuvo, rodo TKA duomenys.
Ilgametė tendencija išlieka nepakitusi − pagrindine žūčių keliuose priežastimi yra leistino greičio viršijimas arba važiavimas nesaugiu konkrečiai situacijai greičiu. Deja, šį rudenį „Lietuvos draudimo“ atliktas gyventojų tyrimas patvirtino, kad tai yra dažniausiai daromas eismo taisyklių pažeidimas − 3 iš 4 vairuotojų nurodė viršijantys leistiną greitį.
Dažnai vairuotojai nepakankamai rimtai vertina, kokios didelės įtakos sunkioms eismo įvykių pasekmėms turi važiavimo greitis. Vadinamasis „galios modelis“ teigia, kad kiekvienas vidutinio važiavimo greičio padidėjimas 1 proc. lemia mirtinų eismo įvykių rizikos padidėjimą 4 proc. Tuo metu vidutinį greitį sumažinus 5 proc., žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius gali sumažėti net iki 20 proc.
Vis dėlto, „Kelių saugumo vadove“, kurį remiantis naujausiais tyrimais parengė Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos institucijos, teigiama, kad ryšys tarp eismo įvykių rizikos ir važiavimo greičio yra eksponentinis, o ne pagrįstas „galios modeliu“. Tai reiškia, kad greičio pokyčiai dar labiau veikia didelio sunkumo eismo įvykių pasekmes, ypač aplinkoje, kurioje judama dideliu greičiu. Be to, net ir labai nedidelis greičio pasikeitimas gali turėti reikšmingą poveikį mirtinų eismo įvykių baigtims.
Viena iš priežasčių, kodėl didesnis važiavimo greitis didina eismo įvykių tikimybę – sumažėjusi vairuotojo galimybė laiku sustabdyti transporto priemonę. Mat kuo didesnis transporto priemonės važiavimo greitis, tuo ilgiau užtrunka ją sustabdyti – ilgėjo automobilio stabdymo kelias. Pavyzdžiui, važiuojant 80 km/h greičiu sausu keliu, vairuotojui prireikia apie 22 metrų vien suvokti kliūtį (tai atstumas, nuvažiuojamas per maždaug 1 sekundės reakcijos laiką), o visiškai sustoti prireikia maždaug 57 metrų.
Ką jau kalbėti, kad važiavimo greitis turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeliamų sužalojimų pasekmėms. Esant didesniam greičiui, susidūrus su kita transporto priemone, eismo dalyviu ar kliūtimi, išsiskiria didesnis energijos kiekis. Dalį šios energijos sugerti tenka pažeidžiamam žmogaus kūnui. Nustatyti itin stiprūs ryšiai tarp važiavimo greičio, eismo įvykių rizikos ir jų pasekmių sunkumo.
Tai dar ne viskas – didesnis važiavimo greitis susiaurina vairuotojo matymo lauką bei jo periferinį regėjimą. Didėjant greičiui, vairuotojo matymo laukas vis labiau mažėja. Taip nutinka todėl, kad važiuojant didesniu greičiu eismo dalyviams tenka didesnė suvokimo ir pažintinė apkrova dėl greitesnio informacijos srauto, taip pat dėl dėmesio sutelkimo į tolimesnį kelio tašką. Štai, pavyzdžiui, važiuojant 50 km/h greičiu, vairuotojo regėjimo laukas apima mažiau nei pusę to, kurį matome važiuodami 30 km/h greičiu. Dėl to vairuotojo gebėjimas pastebėti galimus pavojus kelyje ar jo pakraščiuose didėjant greičiui smarkiai sumažėja.
Labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai yra pėstieji ir dviratininkai, kurie paprastai gali išgyventi susidūrimą tik esant iki 30 km/h smūgio greičiui, o jam viršijus šią ribą, išgyvenimo tikimybė smarkiai sumažėja. Kiekvienam 1 km/h greičio padidėjimui virš 30 km/h pėsčiojo žūties tikimybė padidėja 11 procentinių punktų. Būtent todėl tose eismo zonose, kuriose yra daug pėsčiųjų, greitis ribojamas iki 30 km/h.
Taigi, net ir nežymus greičio viršijimas reikšmingai padidina avarijos tikimybę bei lemia daug sunkesnes pasekmes įvykus susidūrimui. Kelio būklė ir sąlygos, infrastruktūra ir aplinka apibrėžia greitį, kuriuo važiuojant galima užtikrinti saugų judėjimą visiems eismo dalyviams, o leistinas greitis keliuose yra nustatomas siekiant pagrindinio tikslo, tai yra, sumažinti riziką ir saugoti žmonių gyvybes bei jų sveikatą.
Todėl svarbu neignoruoti leistino saugaus greičio indikacijų kelyje – jos skirtos vairuotojų ir kitų eismo dalyvių gyvybių apsaugai.
