Britų verslo bendruomenė ir Lietuvos verslai, turintys interesų Didžiojoje Britanijoje, yra šokiruoti dėl sprendimo naikinti tiesioginio skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto ir kviečia prisijungti prie viešo kreipimosi į LR Susisiekimo ministeriją ir kitas institucijas siekiant kartu su Lietuvos oro uostais (LTOU) ir Lenkijos avialinijų bendrove „LOT Polish Airlines” ieškoti kitų alternatyvių sprendimų.
Vilnius – Londono Sitis skrydžių kryptis 2024 m. LR Vyriausybės ir LR Susisiekimo ministerijos sprendimu buvo įvardinta kaip viena iš strateginių, dėl to LR Susisiekimo ministerija iš valstybės biudžeto skyrė lėšų LTOU įstatinio kapitalo didinimui (iš viso 10 mln. 2024 metais remiantis LR Susisiekimo ministerijos duomenimis) tokiu būdu siekdama užsitikrinti strategiškai svarbių 4 reguliarių skrydžių maršrutų tarp Vilniaus ir Londono Sičio, Lisabonos, Hamburgo ir Duisburgo palaikymo.
Šios lėšos buvo skirtos ne tiesiogiai subsidijuoti skrydžių bilietus, bet remti oro uostų rizikos pasidalijimo modelį, kad skrydžiai galėtų vystyti reguliariais reisais. Todėl tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio vyko penkis kartus per savaitę – pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir sekmadienį. 2025 m. šiuo maršrutu skrendančio lėktuvo užpildymas siekė 67,61%.
Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ paskelbus apie susitarimą naikinti tiesioginio skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio, „British Chamber of Commerce in Lithuania“ jungiasi prie kitų verslo bendruomenių iniciatyvos atnaujinti diskusiją šia tema ir inicijuoja viešą verslo bendruomenės kreipimąsi į atsakingas bei sprendimą įtakojančias institucijas.
„Visų pirma liūdina, kad britų verslo bendruomenė ir Lietuvos verslai, turintys interesų Didžiojoje Britanijoje nebuvo įtraukti į šią diskusiją ir sprendimų paiešką. Apie sprendimą naikinti tiesioginio skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto mes, kaip šių verslų atstovai, sužinojome tik šią savaitę iš žiniasklaidos. Antra, esame šokiruoti dėl mūsų šalies ekonomikos politikos nenuoseklumo – viena vertus valstybės institucijos deda milžiniškas pastangas ir skiria investicijas verslo ryšių mezgimui ir skatinimui, kita vertus – sukuria papildomus fizinius barjerus tuos verslo ryšius plėtoti. Todėl prisidedame prie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), „Investors’ Forum“, Unicorns Lithuania bei kitų verslo organizacijų iniciatyvos sušaukti neeilinį Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) posėdį šio klausimo aptarimui ir tuo pačiu kviečiame verslo bendruomenę jungtis prie „British Chamber of Commerce in Lithuania“ inicijuojamo atviro laiško, skatinančio institucijas ieškoti alternatyvių sprendimų šios skrydžio krypties visiškam atsisakymui. Tikimės, kad verslo bendruomenės balsas taps svarbiu argumentu, todėl kviečiame pasirašyti kreipimąsi” – sako „British Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos pirmininkė Neringa Petrauskaitė.
Didžioji Britanija – viena svarbiausių tarptautinės prekybos partnerių
Didžioji Britanija yra viena iš pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją 2025 m. sausio – lapkričio mėn. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis siekė 5,4% viso eksporto ir viršijo 1,2 mlrd. eurų. Kaip rodo Inovacijų agentūros 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys – būtent Didžioji Britanija buvo labiausiai augusi Lietuvos eksporto kryptis. Augimas palyginus su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu buvo 141,6 mln. eurų, o tai yra 24,5%.
Ši kryptis strategiškai svarbi Lietuvai ir dėl eksporto struktūros – ypač aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto. Šiuo atveju Didžioji Britanija, remiantis Lietuvos Inovacijų agentūros 2024 m. duomenimis, yra 4-ta didžiausia Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto rinka ir, negana to, 3-ia sparčiausiai augusi šiame produktų eksporto segmente.
Ekonominiai saitai tarp valstybių yra reikšmingi ir kitais aspektais. Lietuvoje būstines turi solidūs Didžiosios Britanijos investuotojai, kaip pavyzdžiui „Johnson Matthy“, veiklą vykdo „Unilever“, draudimo įmonė „Lloyd’s“, farmacijos bendrovė „AstraZeneca“, gamybos įmonė „Albright International“, duomenų analitikos bendrovė „Euromonitor International“ ir daugelis kitų. Dar daugiau yra verslų, kurie vysto ne tik eksportą, bet ir verslo operacijas Didžiojoje Britanijoje – tokių, kaip pavyzdžiui „TransferGo“ ir kt.
Stebina tarptautinės ekonomikos politikos nenuoseklumas
„Išties nelogiška, kad naikiname tiesioginius patogiausius susisiekimo maršrutus su viena svarbiausių savo ekonominės plėtros partnerių, su kuria, beje, siekiame stiprinti ir bendradarbiavimą gynybos temoje. Čia noriu priminti dar pernai organizuotą „Baltic MilTech Summit“, į kurį buvo dedamos milžiniškos Inovacijų agentūros bei ambasados pastangos sukviesti verslus ir iš Didžiosios Britanijos. Ir jie susidomėjo. Atvyko. Man asmeniškai teko pabendrauti beveik su 20 verslų iš jų. Šiandien mes nutraukdami skrydžius jiems siunčiame labai prieštaringą signalą – ar tikrai norime stiprinti savo gynybą vystydami šį verslo sektorių kartu? Be abejo, tai tik vienas, tačiau labai iliustratyvus mūsų tarptautinės ekonomikos politikos sprendimų nenuoseklumo pavyzdys, kuomet vieną veiksmą nuo kito skiria mažiau nei metai“ – sako verslo bendruomenės interesus atstovaujanti N.Petrauskaitė.
Šiuo metu ekonominėms partnerystėms tarp dviejų šalių stiprinimui Lietuvoje skiriami dideli žmogiškieji ir finansiniai resursai. Šiuo klausimu kryptingai dirba eilė valstybės valdomų įstaigų ir organizacijų, ambasada.
Negalime lyginti su pigių avialinijų maršrutais
Sprendimą nutraukti tiesioginius skrydžius į Londono Sičio oro uostą argumentuojama ir alternatyvių krypčių gausa – t.y. skrydžiais į kitus netoli Londono išsidėsčiusius oro uostus, į kuriuos iš Vilniaus dažnai skraido pigios avialinijos. O taip pat ir pasiūlymu skrydžio verslo klase maršrutą į Londono Sičio oro uostą pakeisti maršrutu į Londono Hitrou oro uostą čia skrendant per Varšuvą.
„Aš asmeniškai pernai bent du kartus per mėnesį skridau šiuo reisu Vilnius-Londono Sitis, o mano kolegos iš „Johnson Matthey“ pernai tuo pačiu maršrutu – daugiau nei kelias dešimtis kartų. Avialinijų siūloma alternatyva verslui pasiekti Londoną skrendant per Varšuvą yra prastas sprendimas. Tai ne tik nepatogu, bet ir problematiška, nes skrydžiai iš Varšuvos labai dažnai yra atidedami, dėl to verslo kelionės tampa dar neapibrėžtesnės.
Labai liūdna dėl tokio skuboto sprendimo į kurį nebuvo įtraukta verslo bendruomenė, nes mes su įvairiomis organizacijomis dirbome daug metų, kad prieš dešimtmetį rastume būdą, kaip užsitikrinti tiesioginį susiekimą su Londono Sičiu“ – sako Mariano Andrade Gonzalez, „Johnson Matthey Global Solutions“ direktorius, „British Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos narys.
„Ignitis Renewables“ vadovas Gary Bills sako, kad nors jo atstovaujama įmonė ir nėra Didžiosios Britanijos kapitalo – jo komanda keliauja į verslo keliones per Londoną kiekvieną savaitę. „Jei neteksime šios skrydžių krypties – gaišime daugiau verslui taip svarbaus laiko keliaudami į jungiamuosius skrydžius kituose oro uostuose, todėl žvelgiant iš verslo perspektyvos siūlomi skrydžiai į Londoną per Varšuvą į Hitrou oro uostą – visai nepatrauklus sprendimas. Kita vertu tiesioginis skrydis į Hitrou orouostą Londone – būtų fantastiška. Deja, dabar svarstoma alternatyva, kuri verslo kelionę daro net keliomis valandomis ilgesnę ir ženkliai kompleksiškesnę“ – sako Gary Bills, „Ignitis Renewables“ vadovas ir „British Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos narys.
„Puikiai suprantame, kad svarbios tačiau šiandien avialinijoms nebūtinai komerciškai sėkmingos verslo skrydžių krypties palaikymas yra valstybės finansinių investicijų klausimas. Visgi norėtume atkreipti dėmesį, kad prieš keletą metų šis priimtas strateginis sprendimas buvo su intencija skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius. Šiandien šiame kontekste turime ir dar vieną svarbia temą – partnerystės gynybos pramonėje temą. Atrodytų, jog ta linkme buvo nueitas ilgas ir puikių rezultatų davęs kelias, todėl šiandien labai norisi skaidrumo dėl priimtų sprendimų argumentų bei svarstytų alternatyvų, o taip pat diskusijos su verslo bendruomene ieškant išties jai tinkančių sprendimų– sako „British Chamber of Commerce in Lithuania“ direktorė Dovilė Vyčinė.
