Nors infliacija ir augančios kainos išlieka pagrindiniu iššūkiu Baltijos šalių verslams, Lietuvos įmonės į 2026 metus žvelgia kiek optimistiškiau nei kaimynai, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kokias didžiausias rizikas numato ir kaip joms ruošiasi smulkūs ir vidutiniai Lietuvos verslai (SVV), komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Vertindami, kas 2026 m. turės didžiausią įtaką jų veiklos rezultatams, infliaciją ir augančias kainas kaip pagrindinį veiksnį įvardijo 45 proc. Lietuvos įmonių. Palyginimui, Latvijoje šį iššūkį išskyrė 48 proc., o Estijoje – net 53 proc. respondentų.
„Nors infliacija išlieka pagrindiniu rūpesčiu, Lietuvos verslas šiandien atrodo geriau pasirengęs gyventi aukštesnių kainų aplinkoje. Pavyzdžiui, 38 proc. Lietuvos įmonių 2026 m. tikisi stabilios veiklos, o beveik penktadalis (24 proc.) bent 5–20 proc. augimo“, – sako D. Tamašauskas.
Infliacijos rizika išlieka
Anot jo, nors infliacija nebėra tokia kaip anksčiau, ji vėl spartėja. Pastaraisiais metais 5–6 proc. augo maisto ir paslaugų kainos – to, ką šalies gyventojai jaučia labiausiai. Todėl kainų spaudimas, nors, tarkime, energetiškai nėra didelis, „jutimiškai“ jau yra išaugęs 5–6 proc. ir sunkiau ignoruojamas tiek vartotojams, tiek verslui.
„Prie kainų spaudimo prisideda ir pati darbo rinka. Viešojoje erdvėje skambančios diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo dar labiau kaitina ir kitų atlyginimų lūkesčius. Tai reiškia, kad įmonėms 2026 m. teks valdyti ne tik brangstančių žaliavų ar paslaugų sąnaudas, bet ir didėjantį darbo jėgos kaštų spaudimą, kuris daugeliui SVV yra viena reikšmingiausių išlaidų eilučių“, – tvirtina D. Tamašauskas.
Verslas žvelgia į priekį
Vis dėlto, dabar kainų spaudimą verslas jau vertina ne kaip kritinę grėsmę, o kaip valdomą riziką, bei iš anksto numato priemones, kuriomis švelnins jos veiksnius. 44 proc. Lietuvos įmonių toliau žada laikytis pasirinktos strategijos (Latvijoje taip elgsis mažiau – tik 24 proc., Estijoje 28 proc. verslų). 43 proc. mažins kaštus, 28 proc. didins veiklos efektyvumą. Kita vertus, naujas investicijas ir verslo plėtrą kaip pagrindinį atsaką nurodo tik 15 proc. Lietuvos įmonių.
„Nors matome, kad įmonės pirmenybę teikia stabilumui bei efektyvumui, dalis jų, remdamosis jau turima patirtimi, auga net ir infliacinėje aplinkoje. Tai brandesnio požiūrio ženklas – verslas ne ignoruoja rizikas, bet mokosi su jomis gyventi ir ieško, kaip jas atremti“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Be to, papildomą nerimą verslui kelia ir geopolitinė aplinka, rodo tyrimo duomenys. 31 proc. Lietuvos verslininkų geopolitinę situaciją Baltijos šalyse įvardija kaip veiklai reikšmingą veiksnį, Latvijoje tai išskyrė 22 proc., o Estijoje – 20 proc. respondentų. Pasak D. Tamašausko, tokios nuotaikos atspindi poreikį planuoti atsargiau, pradedant nuo tiekimo grandinių, baigiant eksportu ir investiciniais sprendimais.
„Vertinant bendrai, infliacija, geopolitinė įtampa ir kainų spaudimas kuria sudėtingą, bet jau pažįstamą aplinką, kurioje Lietuvos verslas mokosi neišsigąsti. Todėl 2026 metais įmonės jau geba prisitaikyti – ne tik reaguoja į rizikas, bet ir aktyviai ieško būdų išlaikyti stabilumą bei ilgalaikį konkurencingumą“, – sako ekspertas.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų lapkričio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta 250 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.
