Prasidėjus naujam 2026 m. ketvirčiui, gyventojai pradeda gauti pirmąsias šildymo sezono sąskaitas. Nors energijos kainų šuoliai nebėra tokie staigūs kaip per energetikos krizę, apklausos rodo, kad nerimo vis dar nemažai, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nusiteikę dvejopai
Trys iš penkių gyventojų (60 proc.) vienaip ar kitaip jaučia padidėjusį nerimą, laukdami ateinančios žiemos šildymo išlaidų, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos „Norstat“ apklausos duomenys. Kas dešimtas (10 proc. apklaustųjų) teigia esantis labai susirūpinęs, dar 15 proc. – susirūpinę, o 35 proc. – bent šiek tiek nerimaujantys.
„Kita vertus, 40 proc. gyventojų nurodo esantys ramūs ir nesibaimina padidėjusių išlaidų. Matome, kad pastaraisiais metais dalies namų ūkių pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl žmonės turėjo kaip sukaupti finansinį rezervą ir dabar drąsiau reaguoja į sezoninius pokyčius“, – pastebi Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, šildymo sąskaitų tema Lietuvoje šiandien jau atrodo kitaip nei anksčiau, kadangi pasikeitė tiek energetikos kainų dinamika, tiek gyventojų pajamų lygis.
„Įdomu tai, kad šildymo kainos Lietuvoje šiemet yra tik nežymiai didesnės nei buvo 2012-2013 metais, o atlyginimai – tris kartus didesni. Todėl pastaruoju metu kavos puodelio kainos kavinėse ar santechniko vizito įkainiai lietuviams tapo aktualesni nei šildymo sąskaitų dydis. Tai didelis pokytis, nes prieš 13 metų šildymo sezono lietuviai laukdavo kaip Armagedono“, – teigia Ž. Mauricas.
Dalis turės susiveržti diržus
Vis dėlto, nors dalis visuomenės į šildymo sezoną žengia gana užtikrintai, kitai daliai tai reiškia būtinybę peržiūrėti savo sprendimus ir išlaidas. Pavyzdžiui, net 28 proc. tyrimo respondentų planuoja mažinti energijos vartojimą, siekdami sumažinti sąskaitas. Dar ketvirtadalis ketina pasinaudoti turimomis santaupomis, kad padengtų išaugusias sąnaudas, o 39 proc. teigia, kad papildomi mokesčiai jiems nekelia sunkumų.
„Šie skaičiai labai aiškiai atspindi bendrą Lietuvos ekonomikos paveikslą. Didžioji dalis gyventojų išlaiko augusias pajamas ir yra sukaupę santaupų – tai matyti tiek iš bankų indėlių, tiek iš investavimo suaktyvėjimo. Tačiau egzistuoja ir gyventojų grupė, kuriai net ir stabilios energijos kainos kelia įtampą, nes išlaidos kyla sparčiau nei galimybės jas padengti“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.
Artėjant sausio sąskaitoms papildomą spaudimą gali sukurti ir tai, kad panaikintas lengvatinis PVM tarifas šildymui – pakilo nuo 9 proc. iki 21 proc.
Prieš 13 metų, primena Ž. Mauricas, šildymo sąskaitos gyventojams buvo kur kas didesnė finansinė našta nei dabar. 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinės 60 kv. m ploto buto šildymo išlaidos Lietuvoje svyravo nuo 270 Eur (naujos statybos namuose) ir 490 Eur (renovuotuose senos statybos namuose) iki 830 Eur (nerenovuotuose senos statybos namuose). Tuo metu vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas siekė vos 478 Eur, todėl daliai gyventojų sąskaitos už šildymą prilygdavo beveik dviem mėnesiniams atlyginimams.
„2025–2026 metų šildymo sezono metu galime tikėtis panašių šildymo sąskaitų kaip ir 2012–2013 metų sezono metu, darant prielaidą, kad 2026 m. vasario–balandžio šildymo kainos bus 11 proc. didesnės nei 2025 m., o oro temperatūra išliks tokia pati. Tačiau gyventojų pajamos yra daugiau kaip tris kartus didesnės. Tad gyvenantieji senuose nerenovuotuose daugiabučiuose už 2025–2026 metų šildymo sezoną turės atseikėti kiek daugiau nei pusę savo vieno mėnesinio atlyginimo, gyvenantieji renovuotose daugiabučiuose – trečdalį, o gyvenantieji naujos statybos daugiabučiuose – vos penktadalį“, – pastebi ekspertas.
Žiema bus kitokia nei anksčiau
Ši žiema turėtų būti kitokia nei prieš kelerius metus, priduria jis. Energetikos rinka tapo žymiai stabilesnė, tiek dujų, tiek elektros kainos nebešokinėja taip, kaip ekstremaliu 2022–2023 m. laikotarpiu. Vis dėlto, emocinė atmintis išliko – energetikos krizė paliko gilų pėdsaką ir gyventojai, gavę pirmąsias sąskaitas, į jas vis dar žiūri jautriai.
Pasak jo, tikėtina, kad šildymo sezono pradžioje matysime dvejopą reakciją: viena dalis gyventojų ramiai planuos biudžetą, kiti – aktyviai ieškos būdų taupyti. Ir tai nėra neigiamas reiškinys – priešingai, veiksmingas energijos vartojimas yra viena iš priemonių, kuri stiprina visos šalies energetinį atsparumą.
„Įdomu tai, kad per 13 metų (lyginant 2025 m. su 2012 m.) šildymo kainos Lietuvoje sumažėjo 2 proc., kai vidutiniškai Europos Sąjungoje jos išaugo net 68 proc. Lietuvai kainas sumažinti pavyko dėl įvykusios šildymo sistemos transformacijos rusiškas gamtines dujas pakeičiant lietuvišku biokuru, kuri ne tik sumažino kainas, bet ir sukūrė daug naujų darbo vietų bei pagerino Lietuvos užsienio prekybos balansą“, – teigia Ž. Mauricas.
Taigi, žiemos sezoną Lietuvoje pasitinkame atsargiai optimistiškai: nors nerimo ir nemažai, finansinis pasirengimas akivaizdžiai geresnis, o energijos kainų šuolių tikimybė daug mažesnė nei prieš porą metų. Belieka pasidžiaugti, kad tokia žvarbi žiema neužklupo mūsų 2021-2023 metais, kuomet šildymo bei kitų energetinių išteklių kainos buvo rekordinėse aukštumose.
