Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įsitvirtina nauja tendencija, kuri dar prieš dešimtmetį daugeliui būtų sukėlusi šypseną. Tai mikrobūstas, kurio plotas dažnai nesiekia nė 20 kvadratinių metrų. Vidutinis naujai statomų butų plotas Lietuvoje per 25 metus sumažėjo nuo 73 iki 57 kv. m, o skelbimuose netrūksta ne tik iš senų bendrabučių perdarytų mikrobūstų, bet ir naujos statybos 20 kv. m, o kartais – ir vos 16 kv. m ploto būstų.
Pasirinkimą lemia kaina ir gyvenimo būdo pokyčiai
Mikrobūstų populiarumą Lietuvoje skatina augančios NT kainos. Remiantis vystytojų duomenimis, vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje jau perkopė 3 500 eurų, o jeigu būsto ieškote miesto centrinėje dalyje, kainos dažnai viršija ir 4 000 eurų už kvadratinį metrą.
„Jaunam specialistui, studentui ar vienišam asmeniui įsigyti standartinį dviejų kambarių butą tampa vis sunkiau, todėl pasirenkamas mažesnis, bet patogioje vietoje esantis būstas. Be to, keičiasi ir namų samprata. Didmiesčių gyventojai, ypač Z karta, namus dažnai traktuoja kaip nakvynės ir daiktų laikymo „bazę“, o socialinis gyvenimas, darbas ir laisvalaikis persikelia į miestą – į kavines, bendradarbystės erdves ir kitas viešąsias erdves“, – sako Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Mažiausias šiuo metu parduodamas visavertis būstas, t. y. ne bendrabučio tipo, yra 10,29 kv. m ploto, jo kaina – 65 tūkst. eurų. Na, o mažiausias naujos statybos būstas – 15,85 kv. m ploto, jis (tik su daline apdaila) kainuoja 53 tūkst. eurų. Be abejo, šie būstai išsiskiria lokacija, ir norintiems gyventi pačiame centre tai dažnai yra pigiausias variantas. Tokie būstai dažnai perkami kaip investicija ir nuomojami.
Prie mikrobūstų populiarėjimo prisidėjo ir dar 2003 m. pakeista gyvenamojo būsto teisinė sąvoka – anksčiau buvo taikomas minimalus 34 kv. m ploto reikalavimas, o dabar reikalavimai taikomi atskiroms būsto dalims, tačiau paprastai jiems įgyvendinti užtenka ir apie 17 kv. m ploto. Be to, dalis mikrobūstų yra ne gyvenamosios paskirties, o, pavyzdžiui, kūrybinės dirbtuvės. Šiuo metu skelbimuose galima rasti daugiau kaip 200 būstų iki 20 kv. m ploto; didžioji jų dalis – Vilniuje, tačiau tokių yra ir Kaune, Nidoje, net Šiauliuose.
Paskolą mikrobūstui gauna ne visi
Vienas didžiausių iššūkių įsigyjant mikrobūstą – finansavimas. Daugelis Lietuvoje veikiančių bankų brėžia griežtą ribą ir nenoriai finansuoja objektus, mažesnius nei 20–25 kv. m ploto, laikydami juos nelikvidžiais.
Vis dėlto E. Arnatkevičius pastebi, kad, keičiantis tendencijoms, prisitaiko ir bankai: „Tiek NT paskirtis, tiek dydis turi vis mažesnę reikšmę siekiant gauti paskolą. Mums svarbiausia ne formalumai, o tai, ar būstas atitinka realų žmogaus poreikį. Matome, kad 18 ar 20 kv. m būstas dažnai perkamas ne iš desperacijos dėl ribotų finansų, o tai sąmoningas, racionalus pasirinkimas tam tikru gyvenimo etapu – pavyzdžiui, kaip startas jaunam specialistui, bazė daug keliaujančiam žmogui ar investicija nuomai.“
Verta paminėti, kad būstų mažėjimas nėra išskirtinė Lietuvos tendencija. Paryžiuje ar Londone mikrobūstai įprasti jau dešimtmečius. Azijoje (pavyzdžiui, Tokijuje, Honkonge) yra itin ekstremalių tokio būsto variantų, kai žmonės gyvena 5–9 kv. m ploto erdvėse. Lietuvoje populiarėja skandinaviškas modelis – maža privati erdvė, bet aukšta kokybė ir ergonomika.
Pokyčiai pastebimi ir Estijoje, Lenkijoje, net Pietų Europoje, kur tradiciškai įprasta gyventi didesnėmis šeimomis – čia būstai taip pat mažėja.
Galima tikėtis bendro gyvenimo modelio plėtros
Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalyje namų ūkių (35,2 proc.) gyvena vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį išaugo – 2011 m. ji siekė 31,7 procento. Mikrobūstai – urbanizacijos, vienišėjančios visuomenės ir polinkio gyventi miesto centre nepermokant rezultatas.
Kai kurie ekonomistai tikisi, kad ilgainiui NT rinkoje žmonės vis dažniau rinksis vadinamąjį bendro gyvenimo (angl. co-living) modelį, kai nuomojami dažnai mažesni nei įprasta būstai su erdviomis ir kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis: virtuve, sporto sale ir laisvalaikio kambariais.
Vilniuje jau yra veikiančių bendro gyvenimo projektų. Atrodo, kol kas tokius būstus dažniau nuomojasi turistai, o viena įmonė jau keletą metų skaičiuoja šimtus tūkstančių eurų siekiančius nuostolius, todėl neaišku, ar toks modelis Lietuvoje tikrai prigis.
Tačiau mikrobūstai ir šiandien sulaukia dėmesio: „Dažniausiai toks būstas iš pradžių perkamas sau, nes tai gana patogus pasirinkimas, pavyzdžiui, studentui, o vėliau toks butas tampa pasyvių pajamų iš trumpalaikės nuomos šaltiniu. Pagal NT tendencijas Lietuvos gyventojai yra itin konservatyvūs, ir mūsų šalyje nuosavo NT turėjimas yra vertybė, net jei tai ir labai nedidelis būstas“, – teigia E. Arnatkevičius.
