2026 m. kovo 26 d. Seimo Ateities komitetas svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1165, pabrėždamas uosto svarbą Lietuvos ekonominiam atsparumui, konkurencingumui, socialinei gerovei, nacionaliniam saugumui, kariniam mobilumui ir gebėjimui veikti krizės sąlygomis. Po diskusijos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą tobulinti.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad įstatymo pakeitimai turi būti vertinami kaip ilgalaikę valstybės kryptį formuojantis sprendimas. Komitetas į uostą žiūri per Lietuvos ateities vizijos, strateginio valdymo, nacionalinio saugumo ir konkurencingumo prizmę, siekiant užtikrinti uosto tvarumą ir atsparumą ateities iššūkiams. Pasak V. Grubliausko, Lietuvai reikia vieno stipraus, saugomo ir puoselėjamo uosto.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, kad siūlomas naujas teisinis modelis tarnaus uosto veiklai kelis dešimtmečius. Pagrindiniai projekto tikslai: efektyvesnis vienpakopis valdymo modelis, aiškesnis atsakomybių paskirstymas, koncesijų ir žemės nuomos reglamentavimas, galimybė riboti laivybą kilus grėsmei nacionaliniam saugumui bei stipresnės aplinkosauginės nuostatos. Prioritetas – pietinės uosto dalies išvystymas ir įveiklinimas, kartu sprendžiant pietinio aplinkkelio klausimą. D. Sujetaitė pabrėžė, kad svarbus balansas tarp uosto plėtros ir miestiečių gerbūvio, numatant bendradarbiavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe programą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad atnaujinimas buvo būtinas dėl pasikeitusios prekybos, geopolitinės aplinkos ir uosto vaidmens. Siūlomi pakeitimai mažina biurokratiją, aiškiau reglamentuoja žemės nuomos ir koncesijų mechanizmus, suteikia pagrindą veikti ekstremaliomis aplinkybėmis ir sudaro sąlygas tolesnei plėtrai. A. Latakas paminėjo artėjantį vandenilio gamybos startą, privatų 5G tinklą, testuojamas dirbtinio intelekto sistemas ir elektros tiekimo laivams stoteles.
Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pabrėžė Klaipėdos uosto strateginę svarbą kariniam mobilumui. Jis atkreipė dėmesį į uoste veikiančią karinę teritoriją ir nuolat derinamus infrastruktūros klausimus. B. Bieliauskas pažymėjo, kad projekte atsirandanti „karinės uosto teritorijos“ sąvoka gali reikalauti papildomo suderinimo su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamomis sąvokomis.
Apibendrindamas diskusiją, V. Grubliauskas pabrėžė, kad komitetas vertina, ar siūlomas teisinis reguliavimas bus tvarus ilguoju laikotarpiu, ir pateikė siūlymus aiškiau susieti uosto funkcinę paskirtį su valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentais bei nustatyti pareigą uosto valdytojui turėti veiklos tęstinumo planą. Abiem siūlymams buvo pritarta.
